Ajatola Ali Khamenei aukščiausiojo lyderio postą užima nuo 1989 metų ir taria paskutinį žodį dėl visų svarbių sprendimų. 80 metų lyderis nesislėpdamas verkė per JAV drono smūgį Bagdade nužudyto generolo Qassemo Soleimani laidotuvėse ir pažadėjo „griežtą atpildą“ Jungtinėms Valstijoms.
Sausio 8 dieną Iranas paleido balistinių raketų į JAV pajėgas Irake, bet per šį apšaudymą niekas rimtai nenukentėjo. Rengdamasi amerikiečių kontratakai, kurios taip ir nebuvo, Irano Revoliucinė gvardija per klaidą numušė ukrainiečių lainerį, pakilusį iš Teherano tarptautinio oro uosto. Lėktuvui sudužus žuvo visi 176 jame buvę žmonės, daugiausia iraniečiai.
Po Q. Soleimani nužudymo Iranas paskelbė, kad nebesilaikys apribojimų pagal 2015 metais su pasaulio galiomis sudarytą susitarimą dėl jo branduolinės programos.
Europos šalys, kurios bandė gelbėti šį susitarimą iš jo 2018 metais pasitraukus JAV, šią savaitę į tai sureagavo inicijuodamos ginčo mechanizmą, kuriuo siekiama priversti Iraną vėl laikytis sutarties. Jei taip nenutiktų, pagal šį mechanizmą Iranui galėtų būti sugrąžintos Jungtinių Tautų sankcijos.
A. Khamenei visuomet skeptiškai vertino šį susitarimą, oficialiai vadinamą Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), ir įrodinėdavo, kad Jungtinėmis Valstijomis negalima pasitikėti. Tačiau jis leido palyginti nuosaikiam prezidentui Hassanui Rouhani sudaryti šį susitarimą su tuometiniu JAV prezidentu Baracku Obama. Dabartiniam Amerikos prezidentui Donaldui Trumpui pasitraukus iš sutarties A. Khamenei pareiškė, kad negali būti jokių derybų su JAV.
Praėjusį kartą A. Khamenei penktadienio pamokslą sakė 2012 metų vasarį, kai pavadino Izraelį „vėžiniu augliu“ ir pažadėjo remti visus jo priešininkus. Ajatola taip pat perspėjo JAV nerengti jokių smūgių Iranui dėl jo branduolinės programos ir pareiškė, kad Amerika nukentėtų „10 kartų daugiau“.