„Jeigu jos atsisakysime, mums reikės pakaitalo“, – sakė B. Johnsonas, turėdamas galvoje 2015-aisiais pasirašytą branduolinį susitarimą.
Sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), ant plauko pakibusi nuo 2018-ųjų gegužės, kai iš jos vienašališkai pasitraukė Jungtinės Valstijos, o prezidentas Donaldas Trumpas gražino šiitiškai respublikai ekonomines sankcijas.
Antradienį JK, Prancūzija ir Vokietija paskelbė, kad inicijuoja branduoline sutartimi numatytą mechanizmą, pagal kurį šiitiškai respublikai gali būti sugrąžintos Jungtinių Tautų sankcijos, nes Teheranas nevykdo prisiimtų įsipareigojimų.
B. Johnsonas sakė, kad „Donaldo Trumpo susitarimas“ būtų „puikus kelias judėti pirmyn“, tačiau jokių šios iniciatyvos detalių nepateikė.
B. Johnsono išsakyta pozicija kertasi su antradienį JK, Prancūzijos ir Vokietijos išplatintu pareiškimu, kuriame reiškiamas ryžtas bendromis pastangomis siekti išsaugoti 2015-ųjų branduolinį susitarimą.
„Amerikos požiūriu, tai ydinga sutartis, ji baigia galioti, be to, ji buvo parengta JAV prezidento pareigas einant [Barackui] Obamai", – sakė britų premjeras.
„Prezidentas D. Trumpas puikiai moka sudarinėti sutartis – taip mano ne tik jis pats, bet ir daugelis kitų. Dirbkime drauge ir pakeiskime JCPOA Trumpo susitarimu“, – sakė B. Johnsonas.
Jungtinėms Valstijoms pasitraukus iš JCPOA ir sugrąžinus Iranui sankcijas, Teheranas nustojo vykdyti dalį pagal susitarimą prisiimtų įsipareigojimų, o sausio pradžioje paskelbė, kad nebepaisys sutartimi nustatytų urano sodrinimo centrifugų skaičiaus apribojimų.
Praėjusią savaitę JK užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas pareiškė, kad sutartinių įsipareigojimų nevykdymas toks akivaizdus, kad Europos šalys svarsto galimybę dėl to imtis veiksmų.
Jis sakė, jog Londonas norėtų, kad Iranas vėl laikytųsi visų sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, o viena iš svarstomų priemonių yra minėto mechanizmo inicijavimas.