Ukrainiečių tyrėjai vos po trijų valandų nuo savo darbo katastrofos vietoje pradžios suprato, kad į reiso PS752 lainerį, skridusį iš Teherano į Kijevą, pataikė raketa, teigia Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksejus Danilovas.

Su CNN kalbėjęsis O. Danilovas sakė: „Šie ekspertai turi patirties tiriant tokio pobūdžio tragedijas, jie dalyvavo tiriant „Boeing“ katastrofą, kai Rusijos federacija Donecko srityje numušė MH17 reisu skridusį Malaizijos avialinijų orlaivį.

Jis pridūrė, kad „po trijų valandų produktyvaus ekspertų darbo ir informacijos, kurios ėmėme sulaukti iš kitų šaltinių, dėka supratome, kokia tragedija įvyko“.

Lėktuvo fiuzeliaže buvo dešimtys skylių, o keleivių kėdėse – raketų nuolaužų: Iranas negalėjo neigti akivaizdžių įrodymų, todėl prisipažino, kad Ukrainos „Boeing“ numušė jų raketa.

Apie tai kalba tragedijos vietoje dirbantys specialistai, kuriems jau pavyko vienoje vietoje surinkti nemažą lėktuvo liekanų dalį, o dabar jie atidžiai tiria šias nuolaužas, pasakoja ukrainiečių TSN.

11 ilgų nuolaužų eilių – viskas, kas liko iš Ukrainos „Boeing 737“. Ukrainos ekspertai tris paras beveik be miego ir poilsio rinko metalines orlaivio dalis. Ko gero, didžiausioji dalis – dešinysis lėktuvo bortas, ant kurio dar matyti užrašas „tarptautinės avialinijos“. Iraniečiai sunkvežimiais gabena važiuoklės ir variklio liekanas.

Ekspertai nedelsdami tikrina jo mentes: jeigu variklis degė, tada turi būti suodžių. „Pažvelkite, visiškai švarios. Niekas nepažeista“, – konstatuoja ekspertai.

Galiausiai ekspertai prieina prie lėktuvo nosies dalies – ekipažo kabinų, tiksliau to, kas iš šios dalies liko. Viršutinėje dalyje aiškiai matyti apdegusios skylės.

Specialistai greitai apverčia orlaivio dangą, ieško skylių ir iš karto panaudoja matavimo liniuotes su skaičiais – tai yra tiesioginiai įkalčiai. Apatinėje borto dalyje yra dešimtys skylių, jų kraštai įgaubti į vidų. Ir žinoma, pačios nuolaužos: jų įstrigę sėdynių apmušaluose.

Kita ekspertų grupė apklausia liudininkus. Iraniečiai vienas per kitą pasakoja apie smarkų sprogimą ir gaisrą, nušvietusį naktinį dangų.

Ukrainiečių ekspertus stebina, kad katastrofos vietoje jie neranda mobiliųjų telefonų, turint omenyje, jog lėktuve buvo 167 keleiviai.

Teheranas pripažino savo kaltę tik po to, kai kelias dienas neigė Vakarų teiginius, jog Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lėktuvą numušė per klaidą paleista raketa.

MAU orlaivis nukrito laukuose netrukus po pakilimo iš Teherano Imamo Khomeini oro uosto trečiadienį.

Nelaimė įvyko kelios valandos po to, kai Teheranas raketomis atakavo bazes Irake, kuriose dislokuotos amerikiečių pajėgos, taip atsakydamas į Irano generolo Qasemo Soleimani žūtį per drono smūgį Bagdade.

Nerimas, kad gali kilti plataus masto karas tarp Irano ir jo nesutaikomos priešininkės Amerikos, sumažėjo D. Trumpui pareiškus, jog Teheranas atsitraukė.

Irano Revoliucinės gvardijos oro pajėgų vadas prisiėmė visą atsakomybę už trečiadienio incidentą.

Vis dėlto brigados generolas Amirali Hajizadeh pareiškė, kad raketą paleidęs asmuo veikė savarankiškai ir į „Boeing 737“ nusitaikė palaikęs jį „sparnuotąja raketa“.

Jis teigė, kad operatorius dėl ryšio sistemos sutrikimų negalėjo gauti savo viršininkų pritarimo.

„Jis turėjo 10 sekundžių apsispręsti. Jis galėjo nuspręsti paleisti raketą arba jos nepaleisti, ir tokiomis aplinkybėmis jis priėmė neteisingą sprendimą“, – pareiškė A. Hajizadeh.

Iranas patyrė didelį tarptautinį spaudimą leisti atlikti „patikimą“ tyrimą po to, kai atsirado vaizdo įrašas, parodantis akimirką, kai lėktuvas buvo atakuotas.

Filmuotoje medžiagoje, kurio autentiškumą patvirtino JAV laikraštis „The New York Times“, matomi greitai į dangų kylantis objektas ir ryškus blyksnis. Po kelių sekundžių pasigirsta sprogimas.

Irano kariuomenė teigė, kad po amerikiečių „grasinimų“ buvo paskelbtas aukščiausias parengties laipsnis ir kad lėktuvas pasuko ir priartėjo prie „opaus“ karinių pajėgų taško, o tada į jį dėl „žmogaus klaidos“ buvo paleista raketa.

H. Rouhanis teigė, kad Iranas buvo perspėtas dėl galimų JAV išpuolių po „kankinio” Q. Soleimani žūties.

Irano prezidentas pridūrė įsakęs „visoms susijusioms įstaigoms imtis visų būtinų veiksmų [siekiant užtikrinti] kompensacijas“ žuvusiųjų šeimoms.

Dauguma reiso PS752 keleivių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turėjusius asmenis. Lėktuve taip pat buvo ukrainiečių, afganų, britų ir švedų.

H. Rouhanis šeštadienį Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pažadėjo, kad „visi šioje katastrofoje dalyvavę asmenys bus patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, pranešė Ukrainos prezidentūra.

Tai daugiausia aukų nusinešusi Irano civilinės aviacijos katastrofa nuo 1988 metų, kai JAV ginkluotosios pajėgos pranešė per klaidą virš Persijos įlankos numušusios Irano oro bendrovės „Iran Air“ lėktuvą. Tuomet žuvo visi 290 lėktuve buvę žmonės.