Pradėdami susitikimą A. Merkel ir V. Putinas paspaudė vienas kitam rankas. Vokietijos vadovė sakė, kad susitikime bus kalbama apie neramumus Libijoje, Sirijos konfliktą ir karą su Maskvos remiamais separatistais Rytų Ukrainoje.

„Turime daug ką aptarti“, – sakė A. Merkel ir pridūrė, kad „visada geriau kalbėtis vienam su kitu nei kalbėti vienas apie kitą“.

V. Putinas padėkojo kanclerei už vizitą ir sakė, kad daugiausiai kalbėsis „aktualiausiomis“ temomis. Po susitikimo vadovai planavo surengti spaudos konferenciją.

Prieš susitikimą Vokietija ir Rusija pareiškė, kad jame, be kita ko, bus aptarta Vašingtono ir Teherano konfrontacija dėl įtakingo Irano generolo nužudymo bei neramumai Libijoje.

A. Merkel paskutinį kartą Rusijoje lankėsi 2018 m. gegužę, kai abu lyderiai susitiko V. Putino rezidencijoje prie Juodosios jūros.

Šią savaitę Sirijoje ir Turkijoje apsilankęs V. Putinas siekia pabrėžti savo, kaip įtakingo žaidėjo regione, vaidmenį.

A. Merkel vizito Rusijoje metu lydintis Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė, kad „viena pagrindinių“ priežasčių, kodėl surengtas šis susitikimas, yra aštrėjanti krizė Libijoje, kur Berlynas tarpininkauja sprendžiant konfliktą, galintį, anot ministro, tapti „antrąja Sirija“.

„Mes įtraukiame Europą ir tuos žaidėjus, kurie ten turi įtakos; tam mums reikia Rusijos, – Vokietijos televizijai NTV sakė H. Maasas. – Mums ne per toli skristi į Maskvą ir aptarti tą klausimą su Putinu“.

Kaip naujienų agentūrai AFP sakė diplomatiniai šaltiniai, A. Merkel ketina pakviesti V. Putiną į vėliau šį mėnesį Berlyne rengiamą konferenciją Libijos klausimu.

V. Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį paragino skelbti paliaubas Libijoje, nors manoma, kad jie konflikte palaiko skirtingas puses.

Ankara pasiuntė savo karių, turinčių padėti ginti JT remiamos vyriausybės Tripolyje pozicijas, o Maskva yra kaltinama palaikant samdinius, remiančius su vyriausybe kariaujantį Khalifą Haftarą. Šis pareiškė, kad nepaisys raginimų skelbti paliaubas.

Įtampa dėl Irano

Kremlius taip pat nurodė, kad šeštadienį bus aptarta po Qasemo Soleimani nužudymo per JAV antskrydį Bagdade „auganti įtampa“ Artimuosiuose Rytuose.

V. Putinas įspėjo, kad aukšto rango iraniečių generolo nužudymas gali „rimtai pabloginti padėtį regione“.

Maskvos sąjungininkas Iranas atsakė raketomis apšaudydamas amerikiečių karines bazes Irake ir per klaidą numušė Ukrainos keleivinį lėktuvą, palaikiusi jį priešišku objektu.

Vokietija pasmerkė smurtą ir paragino Teheraną susilaikyti nuo tolesnės eskalacijos, o V. Putinas pareiškė, kad jėgos panaudojimas „nepadės rasti sudėtingų Artimųjų Rytų problemų sprendimų“.

Teheranas paskelbė, kad nebesilaikys apribojimų dėl urano sodrinimo apribojimų, numatytų 2015 metų branduoliniame susitarime, iš kurio 2018 m. pasitraukė JAV. Rusija ir Vokietija yra tarp didžiųjų pasaulio valstybių, kurios vis dar remia šį susitarimą.

Gruodį V. Putinas dalyvavo vadinamojo „Normandijos ketverto“ susitikime Paryžiuje, kurį inicijavo A. Merkel ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. Jo metu Rusijos lyderis pirmą kartą akis į akį susitiko su pernai Ukrainos prezidentu išrinktu Volodymyru Zelenskiu.

Konfliktas su Maskvos remiamais separatistais, prasidėjęs 2014 metais Rusijai aneksavus Krymo pusiasalį, jau nusinešė daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika penktadienį tviteryje parašė, kad kalbėjosi su H. Maasu apie konfliktą Rytų Ukrainoje ir laukia „žinių“ po susitikimo Kremliuje.