Derybos numatomos praėjus savaitei po JAV antskrydžio Irake, kurio metu buvo nužudytas Irano aukšto rango generolas Qasemas Soleimani. Iranui metus atsaką, ES lyderiai pareiškė susirūpinimą.
Prieš susitikimą Briuselyje Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas paragino laikytis bendros Europos valstybes vienijančios strategijos, kuri leistų užkirsti kelią įtampos augimui.
„Svarbiausias mūsų tikslas penktadienį yra susitarti dėl bendro požiūrio, kurio laikydamiesi regione galėsime sumažinti įtampą“, – „Redaktionsnetzwerk Deutschland“ sakė H. Maasas.
Vienas iš ES ministrų prioritetų – rasti būdą, kaip nutraukti tolesnę JAV ir Irano konfrontaciją.
Nors atrodo, kad ir JAV, ir Teheranas aštrinti konfliktą šiuo metu atsisakė, ES siekia išvengti karo arba branduolinės krizės savo pašonėje.
Europos šalių ministrai ypač susirūpinę dėl to, kad, JAV ir Irano konfliktui plėtojantis Irako teritorijoje, Kabulas nusprendęs stabdyti kovas prieš šalyje veikiančią Islamo valstybės (IS) grupuotę.
„Mes, europiečiai, turime tvirtus ryšius su abiem pusėmis. Įtaką galėsime daryti tik suvieniję savo jėgas“, – teigė H. Maasas.
Svarbiausias penktadienį Briuselyje vyksiančio susitikimo klausimas – 2015 m. Irano branduolinės veiklos susitarimo išsaugojimas. Šalys ieškos priemonių spausti Teheraną laikytis susitarimo.
2018 m. JAV prezidentas Donaldas Trumpas vienašališkai pasitraukė iš JCPOA ir šią savaitę paragino Europos šalis pasekti jo pavyzdžiu ir taip pat pasitraukti iš susitarimo.
Pirmadienį Iranas paskelbė, kad daugiau nesilaikys susitarimu įtvirtintų apribojimų, po šio pareiškimo ES valstybės atsidūrė keblioje situacijoje.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Yvesas Le Drianas RTL radijo transliacijos metu penktadienį teigė, kad, ir toliau pažeidinėdamas susitarimo punktus, Iranas po metų ar dvejų jau turės branduolinį ginklą.
Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė ir ES pagrasino dėl Irano pažeidimų pasinaudoti 2015 m. pakto ginčų sprendimo mechanizmu.
ES šalių lyderiams nerimą kelia ir augantis konfliktas Libijoje, šis klausimas taip pat bus įtrauktas į susitikimo darbotvarkę, ES pasmerkus Turkijos sprendimą įsikišti.
Vokietija perspėjo, kad Libija gali tapti „antrąja Sirija“, ir pareikalavo ugnies nutraukimo šioje Šiaurės Afrikos šalyje.
Kanclerės Angelos Merkel Krikščionių demokratų (CDU) partijos užsienio politikos atstovas Jürgenas Hardtas DW sakė, kad situacija Libijoje yra „vienas didžiausių pasaulyje vykstančių konfliktų“.
Savaitgalį Turkija į Libiją pradėjo siųsti savo karius Jungtinių Tautų (JT) remiamai Tripolio vyriausybei padėti.
Nors Rusijos pozicija Libijos konflikto atžvilgiu dar nėra iki galo aiški, būta pranešimų, kad samdomi Rusijos kariai kovoja buvusio generolo Khalifos Haftaro, pirmadienį užėmusio Sirto uostamiestį, pusėje.
ES stengiasi suvaldyti Libijos krizę, šalims nerimaujant dėl terorizmo grėsmės ir migracijos į Europą.