„Sąlygos šiandien sunkios“, – po kelių ramesnių dienų sakė Shane'as Fitzsimmonsas, Naujojo Pietų Velso kaimo vietovių ugniagesių tarnybos komisaras.
„Karšti, sausi vėjai vėl bus tikras iššūkis“, – sakė jis.
Kai kur Naujajame Pietų Velse ir kaimyninėje Viktorijoje oro temperatūra viršijo 40 Celsijaus laipsnių. Čia didžiausias dėmesys dabar skiriamas dviem susijungusiems gaisrams, suformavusiems dar vieną milžinišką gaisrą daugiau kaip 600 tūkst. ha plote.
Ugniagesių atstovas Anthony Bradstreetas naujienų agentūrai AFP sakė, kad gaisrą tikriausiai sukėlė žaibavimas be lietaus.
Prieš penktadienio karščius stichinės nelaimės padėtis buvo pratęsta 48 valandoms, įsakyta evakuotis iš Naujojo Pietų Velso ir Viktorijos sienos rajonų.
Naujojo Pietų Velso premjerė Gladys Berejiklian sakė, kad valstijoje siaučia daugiau kaip 130 gaisrų, kurių daugiau kaip 50 dar nekontroliuojami.
Kengūrų saloje prie pietinių Australijos krantų buvo atkirstas didžiausias miestas, ugniagesiai grumiasi su pavojingais gaisrais, nuo kurių dalis gyventojų turėjo bėgti į vietos prieplauką.
Per katastrofiškus krūmynų gaisrus jau žuvo mažiausiai 26 žmonės, sunaikinta daugiau kaip 2 tūkst. namų, išdeginta maždaug 10 mln. ha plotas – didesnis už Pietų Korėją ar Portugaliją.
Sidnėjaus universiteto mokslininkai apskaičiavo, kad per gaisrus žuvo milijardas žinduolių, paukščių ir roplių.
Australijos draudimo taryba apskaičiavo, kad gaisrų padaryta žala jau pasiekė 939 mln. Australijos dolerių (580 mln. eurų).
Sąlygas sunkina užsitęsusi sausra ir klimato kaita; ekspertai perspėja, kad tokie didžiuliai gaisrai tampa dažnesni ir intensyvesni.
2019-ieji Australijoje buvo sausiausi ir karščiausi metai per stebėjimų istoriją.
„Scottai, priimk tai asmeniškai“
Sidnėjuje ir Melburne tūkstančiai žmonių vėl išėjo į gatves reikalaudami, kad Australijos konservatorių vyriausybė imtųsi daugiau priemonių kovai su klimato kaita ir sumažintų anglies eksportą.
„Keiskite politiką, o ne klimatą“, – skelbė vienas plakatas, bylojantis apie augančius visuomenės kaltinimus politikams dėl tikrosios gaisrų priežasties.
Pasak tyrėjų, šie stichiniai gaisrai sukėlė šalies istorijoje „precedento neturinčią“ dezinformacijos kampaniją internete – pasitelkus botus siekiama nukreipti dėmesį nuo klimato kaitos kaip šios nelaimės priežasties.
Ypač greitai plito grotažymė #arsonemergency, o konservatyvios pakraipos laikraščiai, interneto svetainės ir politikai suskubo pritarti teorijai, kad gaisrai kilo dėl padegimų, o ne klimato kaitos, sausros ar rekordiškai aukštos oro temperatūros.
Kvynslando technologijų universiteto skaitmeninės žiniasklaidos ekspertas Timothy Grahamas nurodė, kad atlikus tyrimą buvo padaryta išvada, jog pusė socialinio tinklo „Twitter“ vartotojų, panaudojusių šią grotažymę, turi botams arba troliams būdingų bruožų.
„Mūsų rezultatai rodo surežisuotas pastangas klaidingai informuoti visuomenę apie krūmynų gaisrų priežastį“, – sakė T. Grahamas naujienų agentūrai AFP.
„Šios kampanijos mastas nė iš tolo neprilygsta toms, kurias matėme kitose šalyse, pavyzdžiui, per 2016 metų JAV prezidento rinkimus, tačiau šios dezinformacijos mastas Australijoje neturi precedento“, – nurodė jis.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas bandė išsisukinėti nuo žurnalistų klausimų, ar dėl klimato kaitos tokie siaubingi krūmynių gaisrai taps įprasti.
„Žiūrėkite, mes tai jau aptarėme daugybę kartų“, – susierzinęs pareiškė S. Morrisonas ir pridūrė, kad viskas bus peržiūrėta pasibaigus gaisrų sezonui.
Pasak vieno Naujojo Pietų Velso Tovambos miesto savanorio ugniagesio 65 metų Tony Larkingso, pastarosiomis savaitėmis kova su ugnimi buvo „karštas, purvinas ir pavojingas“ darbas.
„Tai buvo siaubinga. Anksčiau to niekada nebuvo“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
Savanoris kritikavo S. Morrisono „tuščiažodžiavimą“ reaguojant į krūmynų gaisrus ir jo reakciją į visuomenės kritiką.
„Puikus buvo jo pareiškimas: „Aš to nepriimu asmeniškai“, – sakė T. Larkingsas.
„Scottai, priimk tai asmeniškai“, – paragino jis.