Pasak liudininko, Irano policijos ir Irano revoliucinės gvardijos pajėgų nariai varė aplink įvykio vietą vaikštinėjančius ir besidairančius žmones. Liudininkai pasakojo ir apie nelaimės vietoje plėšikaujančius asmenis.
Vienas liudininkas pasakojo CNN, kad ketvirtadienį įvykio vietoje nebuvo nei policijos, nei apsaugos pareigūnų. Liudininkas pavadino tai anarchija.
Pasak liudininkų, trečiadienį, kai nukrito lėktuvas, situacija buvo kitokia – įvykio vietą atitvėrė, teritoriją praėjus kelioms valandoms po nelaimės saugojo policininkai.
CNN korespondento Richardo Questo teigimu, absoliučiai neįprasta, kad lėktuvo sudužimo vietą suskubtų šitaip greitai tvarkyti, nesulaukus kitų akredituotų atstovų.
Įprastai tiriamųjų institucijų ekspertai apžiūri duženas įvykio vietoje, kad pamatytų, kaip jos atrodo, ir tik vėliau perkelia į saugesnę vietą ir tęsia tyrimą.
Tyrimų portalas „Bellingcat“, kurio nariai 2014 m. kruopščiai dirbo, kad susietų numuštą MH17 su Rusija, pranešė turintis patvirtintų nuotraukų, kuriose užfiksuotas buldozeris, valantis nuolaužas netoli Teherano įsikūrusiame Šahedšaro miestelyje. Tokias nuotraukas ketvirtadienį ir penktadienį iš įvykio vietos jau turėjo dauguma fotoagentūrų.
Nerimaujama, kad įrodymai buvo užteršti, pažeisti ar net visai sunaikinti, ir tiesa, kaip ir kodėl nukrito lėktuvas, gali niekada nepaaiškėti.
„Nustatėme, kad šios buldozerio nuotraukos buvo padarytos lėktuvo sudužimo vietoje“, – „Channel 4 News“ sakė „Bellingcat“ tyrėjas Giancarlo Fiorella.
„Nuotraukos privertė mane susikrimsti, nes tai yra potencialaus nusikaltimo vieta. Jei lėktuvas iš tiesų buvo numuštas, negalima lįsti prie nuolaužų, kol bus atliktas išsamus tyrimas. Nesu tikras, ar jis buvo atliktas. Incidento vietoje esanti sunkioji technika ir dirbantys buldozeriai kelia labai didelį susirūpinimą.“
Kitas „Bellingcat“ atstovas Christo Grozevas pabrėžė, jog „Bellingcat“ skeptiškai žiūri į Irano pateiktus tyrimo duomenis.
„Bandėme iš karto po incidento iš Irano pradėjusią sklisti informaciją vertinti objektyviai, tačiau mūsų nuomonė stipriai pasikeitė į blogąją pusę, kai pamatėme, kad jie dirba, švelniai tariant, neprofesionaliai, o greičiausiai – apgalvotai, turėdami savo tikslų. Pagrindinis reikalavimas, kalbant apie įrodymus, yra toks: neliesti nieko, kas liko, išskyrus žuvusiųjų kūnus. Visa kita turi likti toje vietoje, kur nukrito, kol atvyks tarptautiniai tyrėjai. Vakar pamatėme, kaip naudojant buldozerius ir sunkiąją techniką visos nuolaužos buvo suverstos į vieną krūvą. Tai visiškai neatsakingas poelgis, todėl mes nepasitikime Irano informacija“, – „Nastojaščeje vremia“ sakė jis.
Kijevas: JAV suteikė Ukrainai „svarbių duomenų“
JAV pareigūnai suteikė Kijevui „svarbių duomenų“ apie Irane sudužusį Ukrainos oro linijų lėktuvą, pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika.
„Prezidentas Volodymyras Zelenskis ir aš susitikome su Jungtinių Valstijų atstovais, – tviteryje parašė V. Prystaika. – Gavome svarbių duomenų, kuriuos išnagrinės mūsų ekspertai.“
Ministro teigimu, vėliau penktadienį V. Zelenskis lėktuvo katastrofą telefonu aptars su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo.
Trečiadienį nukrito iš oro uosto Teherane pakilęs Ukrainos lėktuvas, žuvo visi 176 juo skridę žmonės. Ketvirtadienį Kanados premjeras Justinas Trudeau, remdamasis Kanados ir kitų šaltinių žvalgybos duomenimis, teigė, esą labiausiai tikėtina, kad lėktuvą numušė Irano raketa.
Kiek anksčiau ketvirtadienį išsamia palydovo duomenų analize rėmęsis JAV pareigūnas nurodė, kad Vašingtonas labai užtikrintai padarė išvadą: lėktuvą numušė priešlėktuvinės raketos. Pareigūnas teigė, jog „Boeing 737-800“ lėktuvą užfiksavo Irano radarai.
Iranas šiuos kaltinimus neigė.
Ketvirtadienį V. Zelenskis apie lėktuvo katastrofos tyrimą šnekėjosi su Irano prezidentu Hassanu Rouhani, kuris pabrėžė, kad Teheranas Ukrainos ekspertų grupei suteiks priėjimą prie visų turimų duomenų.
Savirašiai
Ukraina paprašė Jungtinių Tautų paramos didelio masto tyrimui ir išsiuntė 45 ekspertus į Teheraną dalyvauti iraniečių pareigūnų vadovaujamam tyrimui.
Tyrėjai aiškinasi kelias nelaimės versijas, įskaitant variantus, kad jį numušė raketa; kad dėl techninių problemų sprogo variklis arba kad orlaivyje nugriaudėjo sprogimas per „teroro aktą“.
„Jei kuri nors šalis turi informacijos, kuri gali padėti įvykdyti skaidrų ir objektyvų šios tragedijos tyrimą, esame pasirengę ją priimti ir bendradarbiauti“, – sakoma Ukrainos prezidentūros pranešime.
Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas ir susisiekimo ministro pavaduotojas Ali Abedzadeh sakė, kad Iranas ir Ukraina „siunčiasi informaciją“ iš orlaivio savirašių, kurie buvo surasti nelaimės vietoje.
„Tačiau jei prireiks labiau specializuotų žinių ištraukti ir išanalizuoti duomenims, galime tai padaryti Prancūzijoje arba kitoje šalyje“, – sakė jis.
Ekspertai analizuoja internete paskelbtas lėktuvo nuolaužų nuotraukas ir vaizdo įrašą, galimai nufilmuotą, kai įvyko tas incidentas, ieškodami įrodymų, kad orlaivį numušė raketa.
„Manau, kad labai gali būti, jog tai tikslu“, – versiją, kad orlaivį galėjo numušti raketa, komentavo Johnas Goglia, buvęs JAV Nacionalinės transporto saugos tarnybos pareigūnas ir aviacijos saugumo ekspertas.
„Ką tik pakilę orlaiviai, pasiekę 8 tūkst. pėdų (2 440 metrų) aukštį, patenka į saugiausią skrydžio laikotarpį. Taigi, net variklio gedimas tokiame aukštyje nesukeltų tokio įvykio, kurį ką tik matėme“, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
„Bellingcat“ pranešė, kad jai pavyko nustatyti filmavimo vietą. Tai Teherano provincijoje esančio Parando miesto gyvenamasis kvartalas. „Bellingcat“ atstovas žurnalistas-tyrėjas Ch. Grozevas „Nastojaščeje vremia“ duoto interviu metu papasakojo, kaip geolokacija ir geometriniai skaičiavimai padėjo padaryti atitinkamas išvadas.
„Išsiaiškinę, kokioje vietoje buvo nufilmuotas vaizdo įrašas, atlikome papildomus skaičiavimus. Maždaug žinodami, kur į lėktuvą pataikė raketa, sugebėjome atkurti visą jos skrydžio trajektoriją. Taip pat mums pavyko nustatyti, iš kur lėktuvą numušusi raketa atskriejo. Žinodami „Tor“ raketų greitį, apskaičiavome jos judėjimo kampą lėktuvo atžvilgiu. Šie duomenys leido apskaičiuoti, iš kokio atstumo raketa buvo paleista– 6–6,5 km. Atsižvelgę į atstumą ir kryptį, radome tik vieną kriterijus atitinkančią bazę, kurioje seniai atliekami Irano priešlėktuvinės gynybos sistemos raketų bandymai“, – kalbėjo jis.
Ukrainiečių lainerio sudužimas priminė apie 1988 metais įvykusį incidentą, kai iš JAV karo laivo „USS Vincennes“ per klaidą paleista raketa numušė oro bendrovės „Iran Air“ lėktuvą. Tąkart žuvo visi 290 juo skridusių žmonių, dauguma jų – iraniečiai.