„Kai tik paaiškės, koks absurdiškas šis melas, niekas už jį nebenorės prisiimti atsakomybės“, – Irano valdžios atstovo Ali Rabiei išplatintą pareiškimą cituoja CNN.

„Labai apmaudu, kad JAV valdžios vykdomos psichologinės operacijos ir tie, kurie joms pritaria (tiek sąmoningai, tiek ne) dar labiau skaudina netektį patyrusias šeimas ir dėl savanaudiškų priežasčių jas klaidingai verčia dar didesnėmis aukomis“, – pridūrė atstovas.

Ali Rabiei teigia, jog, remiantis tarptautinėmis nuostatomis, katastrofos tyrime dalyvauja: šalis, kur įvyko nelaimė (šiuo atveju Irano) aviacijos žinyba, skrydžiui leidimą davusi šalis (šiuo atveju Ukraina), lėktuvo savininkas (Ukraina), lėktuvo gamintojas („Boeing“) ir lėktuvo variklio gamintojas (Prancūzija).

Anot Irano valdžios atstovo, Ukrainos delegacija jau atvyko į Iraną.

„Kviečiame tyrime dalyvauti visas šalis, per katastrofą netekusias savo tautiečių“, – pridūrė jis.

Ketvirtadienį per interviu „Press TV“ Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas Ali Abedzadeh taip pat atmetė „nelogiškus gandus“, esą, į pietus nuo Teherano sudužusį Ukrainos keleivinį lėktuvą numušė raketos.

Irano civilinės aviacijos organizacijos vadovas ir susisiekimo ministro pavaduotojas Ali Abedzadeh penktadienį pareiškė esąs „įsitikinęs“, kad ukrainiečių keleivinio lėktuvo, kuriam sudužus anksčiau šią savaitę prie Teherano žuvo 176 žmonės, nenumušė raketa.

„Vienas dalykas aiškus, šio lėktuvo nenumušė raketa“, – sakė A. Abedzadeh per spaudos konferenciją Irano sostinėje.

„Informacija „juodosiose dėžėse“... yra itin svarbi aviacijos organizacijai, kad ji galėtų padaryti pareiškimą“, – sakė A. Abedzadeh ir pridūrė, kad savirašiai nesugadinti ir dabar tiriami.

Atmesdamas įtarimus Iranui A. Abedzadeh pažymėjo, kad „bet kokios pastabos prieš duomenų paėmimą... nėra specialistų nuomonė“.

Minėti JK ir Kanados pareiškimai buvo paskelbti pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame, kaip atrodo, matyti akimirka, kai į lėktuvą buvo pataikyta.

Įraše, kurį skelbėsi patikrinęs JAV laikraštis „The New York Times“, matyti greitai judantis, kampu į dangų kylantis objektas. Paskui matomas žybsnis, jis išblėsta, o objektas juda toliau. Po kelių sekundžių pasigirsta sprogimas.

„Matėme vaizdo įrašų. Patvirtiname, kad lėktuvas degė 60–70 sekundžių“, – sakė A. Abedzadeh, tačiau pridūrė, jog „moksliškai negali būti teisinga, kad į jį kažkas pataikė“.

Tokie premjero komentarai paskelbti pasirodžius vaizdo įrašui, kuriame matyti, kaip numušamas laineris.

Šis ir kiti vaizdo įrašai, skelbiami socialiniuose tinkluose, rodo, kad Teherano oro erdvės gynybos sistema ankstų trečiadienį numušė Ukrainos tarptautinių oro linijų PS752 reisu skridusį lėktuvą.

Vaizdo įraše, kurio autentiškumą patvirtino leidinys „The New York Times“, danguje užfiksuotas greitai kylantis objektas, tada pasirodo ryškus šviesos blykstelėjimas, kuris netrukus užgęsta, o tas objektas tęsia skrydį. Po kelių sekundžių pasigirsta sprogimas.

Remdamasis informacija iš Kanados ir sąjungininkų žvalgybos, J. Trudeau teigė, kad į lėktuvą galėjo pataikyti Irano raketa „žemė–oras“.

„Žinome, kad tai galėjo įvykti netyčia. Kanadiečiai turi klausimų ir jie nusipelno atsakymų“, – žurnalistams sakė J. Trudeau.

Jam antrino ir kiti Vakarų lyderiai, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną, kuris sakė, kad vis daugiau įrodymų rodo, jog į orlaivį pataikė raketa. Jis pabrėžė, kad „veikiausiai tai įvyko netyčia“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas nurodė, kad pareigūnai Vašingtone mano, jog į „Boeing 737“, skridusį į Kijevą, pataikė viena arba kelios iraniečių raketos.

Amerikiečių Nacionalinė transporto saugumo valdyba (NTSB) vėlų ketvirtadienį pranešė gavusi oficialų pranešimą iš Irano apie nelaimę ir pažadėjo nusiųsti savo atstovą prisijungti prie tyrimo.

Irano užsienio reikalų ministerija kiek anksčiau pakvietė „dalyvauti“ tyrime amerikiečių lėktuvų gamintoją „Boeing“.

Lėktuvas sudužo tvyrant tamsai kelios minutės po pakilimo, o pilotas neišsiuntė jokio radijo pranešimo apie neįprastas aplinkybes, pranešė Irano civilinės aviacijos organizacija.

Orlaiviu skrido 82 iraniečiai, 63 kanadiečiai, 11 ukrainiečių, 10 švedų, keturi afganistaniečiai, trys vokiečiai ir trys britai.

Nelaimė įvyko tvyrant didelei įtampai tarp JAV ir Irano ir praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Teheranas balistinėmis raketomis apšaudė bazes Irake, kur dislokuota amerikiečių karių.

Iranas keršijo už sausio 3-osios JAV drono smūgį Bagdade, per kurį buvo nukautas įtakingas iraniečių generolas.

Irano vyriausybė tvirtina, kad versija, jog ukrainiečių lėktuvą numušė raketa, yra „nesąmonė“, ir atkreipė dėmesį, kad tuo pat metu toje oro erdvėje buvo keli orlaiviai.

Kiek vėliau Teheranas paprašė Otavos pasidalinti turima informacija su iraniečių tyrėjais.