Vaizdo įrašas darytas Parando mieste netoli Teherano oro uosto.


Apie tai, kad filmuota Parande taip pat pranešė „Bellingcat“ ir „Conflict Intelligence Team“ tyrėjai.


„The New York Times“ rašo, kad raketai pataikius į lėktuvą, įvyko nedidelis sprogimas, tačiau pats orlaivis nesprogo. Lėktuvas dar kelias minutes skrido, o tuomet apsisuko skristi atgal į oro uostą.

Remiantis kitais „The New York Times“ gautais vaizdo įrašais, skrisdamas oro uosto link lėktuvas užsidegė, sprogo ir sudužo.

Apie tai, kad ukrainiečių lėktuvas, susidūręs su problema, bandė grįžti į oro uostą, skelbė ir iraniečių tyrėjai, tačiau net menkiausių užuominų apie smūgį raketa pateikta nebuvo.

„Lėktuvas, iš pradžių skridęs vakarų link, kad paliktų oro uosto zoną, susidūręs su problema pasuko dešinėn ir skrido atgal į oro uostą, bet įvyko katastrofa“, – vėlų trečiadienį paskelbta Irano civilinės aviacijos organizacijos tinklalapyje.

Ketvirtadienį iraniečių tyrėjai nurodė, kad Ukrainos tarptautinių oro linijų orlaivio įgula radijo ryšiu neprašė pagalbos. Pareigūnai taip pat sakė, kad prieš nukrisdamas laineris užsiliepsnojo, o jam nukritus kilo didelis sprogimas – esą veikiausiai dėl to, kad į Kijevą skridusio lėktuvo degalų bakas buvo pilnas.

Tyrėjų pranešime taip pat tvirtinta, kad buvo surasti lėktuvo savirašiai, bet jie nukentėjo per katastrofą, ir dalis jų įrašų buvo prarasti.

Ketvirtadienio vakarą amerikiečių žiniasklaida pranešė, kad JAV pareigūnai mano, kad Iranas galėjo atsitiktinai numušti Ukrainos keleivinį lainerį per incidentą, nusinešusį visų 176 jame buvusių žmonių gyvybes.

Savaitraštis „Newsweek“ ir televizijos CBS bei CNN citavo neįvardytus pareigūnus, sakiusius, jog ji vis labiau įsitikinę, kad lainerį atsitiktinai numušė Irano oro erdvės gynybos sistema. Šaltiniai sakė, kad šią prielaidą pagrindžia palydovų, radarų ir elektroninio stebėjimo duomenys.

CBS savo „Twiter“ žinutėje cituoja šaltinius, sakiusius, kad JAV žvalgyba užfiksavo įjungiamo radaro signalus. Amerikiečių palydovai taip pat esą užfiksavo du raketų paleidimus prieš pat ukrainiečių lėktuvo sprogimą.

„Newsweek“ savo ruožtu citavo JAV ir Irako pareigūnus, sakiusius, jog lėktuvui tikriausiai buvo smogta Rusijos gamybos „žemė–oras“ tipo raketa „Tor M1“.

Du Pentagono pareigūnai pabrėžė manantys, kad šis incidentas buvo atsitiktinis, rašo „Newsweek“.

Tuo metu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė turįs „įtarimų“ dėl Ukrainos lėktuvo katastrofos.

„Turiu įtarimų“, – sakė D. Trumpas. – [Laineris] skrido virš gana neramaus rajono, ir kažkas galėjo suklysti.“

„Kai kas sako, kad tai buvo mechaniniai [gedimai]. Asmeniškai nemanau, kad šis klausimas net svarstytinas“, – pareiškė D. Trumpas ir pridūrė, kad „atsitiko kažkas labai baisaus“.

Iranas viską neigia


Irano vyriausybės atstovas Ali Rabiei valstybinei televizijai sakė, kad ši informacija klaidinga. „Visos šalys, kurių piliečių buvo lėktuve, gali siųsti savo atstovus, ir mes raginame „Boeing“ atsiųsti savo atstovą prisijungti prie juodosios dėžės tyrimo proceso“.

Irano ginkluotųjų pajėgų atstovas generolas Abolfazlas Shekarchi pusiau valstybinei naujienų agentūrai FARS trečiadienį paneigė, kad į ukrainiečių lėktuvą galėjo pataikyti raketa. Tokius kaltinimus jis pavadino iš užsienio veikiančių Irano opozicijos grupių „psichologiniu karu“.

Tuo metu Irano susisiekimo ministerija ketvirtadienį savo pranešime nurodė: „Keli vidaus ir tarptautinių skrydžių lėktuvai tuo pačiu metu skrido Irano oro erdvėje tame pačiame 8 000 pėdų (2 440 metrų) aukštyje.“

„Ši istorija, jog lėktuvui smogė raketa, jokiu būdu negali būti teisinga“, – pridūrė ministerija.

MAU reiso PS752 laineris, turėjęs skristi į Kijevą, anksti trečiadienio rytą sudužo praėjus nedaug laiko po pakilimo iš Teherano tarptautinio oro uosto. Neilgai trukus Iranas paskelbė suradęs abu lėktuvo savirašius prietaisus. Kaip pranešama, žuvo visi 176 lėktuve buvę žmonės.

Lėktuvas sudužo tuojau po to, kai Teheranas apšaudė raketomis JAV pajėgas Irake, reaguodamas į vieno įtakingo Irano generolo nužudymą per JAV bepiločio orlaivio antskrydį Bagdade.