Rusijos prezidentas į Damaską atvyko antradienį, – tai jo tik antras vizitas Sirijoje nuo tada, kai prieš beveik devynerius metus šalyje įsiplieskė pilietinis karas.
Vizitui pasirinktas laikas – ypatingas. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės bando nustatyti padarytą žalą, po to, kai ankstų trečiadienio rytą Iranas surengė raketų ataką prieš dvi amerikiečių karių bazes Irake, taip atsakydamas į įtakingo Teherano generolo Qasemo Soleimani nužudymą. Rinkos suerzintos, netikrumas tvyro dėl tebesančių Irake JAV karinių pajėgų.
Bet V. Putinas nekeičia savo darbotvarkės regione. Rusijos prezidentas iš Damasko oro uosto nuvyko į Rusijos pajėgų komandinį punktą, kur susitiko su savo kolega ir sąjungininku Basharu al-Assadu.
„Tai aiškus signalas sąjungininkams ir priešininkams, kad kai stabilumas mažėja, o rizikos auga, kai atsiranda netikrumas, Rusija pabrėžia, kad jos dalyvavimas Artimuosiuose Rytuose nesikeičia, priešingai nei JAV, – sakė Andrejus Kortunovas, Rusijos tarptautinių reikalų tarybos, grupės, palaikančios glaudžius ryšius su Kremliumi, direktorius. – Priešingai Donaldo Trumpo nenuspėjamumui, Rusijos nuoseklumas tampa pranašumu.“
Rusijos karinė intervencija Sirijoje 2015 metais ne tik padėjo išsaugoti B. Assado režimą, bet atvedė į jau iki tol nestabilų ir perpildytą regioną naują įtakingą veikėją.
Vizitas buvo suplanuotas iki trečiadienį vykusio susitikimo su Turkijos prezidentu Recepu Tayippu Erdoganu, dar vienu lyderiu, kuris įsijungė į konfliktą, pradėjęs dislokuoti turkų karius Libijoje. Turkija yra NATO narė, bet pastaraisiais metais vis dažniau sulaukia palankumo iš V. Putino, R.T. Erdoganui tolstant nuo savo šalies istorinių sąjungininkų Europoje ir JAV.
Tuo metu, kai įvykiai Irane kausto pasaulinį dėmesį, atsiranda kitų svarbių pokyčių rizika, pavyzdžiui, kai Libijos rytus kontroliuojančios maršalo Khalifos Haftaro pajėgos užėmė pajūrio miestą Sirtą.
Šio miesto užėmimas Kh. Haftarui – kurį remia Rusija, – turi simbolinę ir strateginę vertę ir gali nulemti likimą šalies, įstrigusios pilietinio karo cikle nuo pat 2011 metų, kai Vakarų sąjungininkai nuvertė diktatorių Moammarą Qaddafį.
Tuo metu Vašingtone Jungtinės Valstijos siuntė savo signalus, esą jos neatitraukia savo dėmesio nuo likusio pasaulio.
JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo antradienį surengė ganėtinai retą spaudos konferenciją, paminėdamas miškų ir krūmynų gaisrus Australijoje, Kinijos aklavietę dėl Honkongo protestų, Irano vaidmenį Afganistane, sunkią uigūrų padėtį Sindziange, politinius neramumus Venesueloje ir Graikijos premjero vizitą. Jis netgi išsamiai papasakojo apie savo pavaduotojo kelionių į Europą planus.
Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas susitiko su Graikijos premjeru Kyriakosu Mitsotakiu, kuris pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gali visada kliautis jo šalimi kaip „patikima ir nuspėjama sąjungininke“. Bet šis susitikimas tik pabrėžė, kad prezidento galvoje pirmiausia sukasi mintys apie Iraną.
Po pranešimų apie Irano raketų atakas D. Trumpas tviteryje parašė: „Viskas gerai!“ ir „Kol kas visas gerai!”. Kiek anksčiau, stebint K. Mitsotakiui, D. Trumpas apie Q. Soleimani kalbėjo: „Mes išgelbėjome daug gyvybių nutraukdami jo gyvybę.“ Kitos valstybės „labai džiaugiasi“ dėl JAV atakos, pridūrė D. Trumpas.
Rusija nebuvo iš tų valstybių. Šalies gynybos ministerija pavadino Q. Soleimani nužudymą „trumparegišku“ žingsniu, kuris sukels dar didesnę įtampą regione. Anot ministerijos, Q. Soleimani buvo „kompetentingas karo vadas, turėjęs pelnytą autoritetą ir didelę įtaką visuose Artimuosiuose Rytuose.“
