Diskusijos apie tai, kaip po „Brexit“ veiks šiuo metu faktiškai neegzistuojanti siena tarp Jungtinės Karalystės (JK) dalies Šiaurės Airijos ir Airijos Respublikos, tapo sunkiausia Londono ir Briuselio derybų dėl JK išstojimo dalimi.

Į Bendruomenių rūmus naujai išrinktas „Sinn Fein“ parlamentaras Johnas Finucane'as tikino, kad diskusijos apie sieną tarp Šiaurės Airijos ir Airijos atsidūrė dėmesio centre.

Trečiadienio vakarą septyni „Sinn Fein“ parlamentarai susirinko prie parlamento rūmų Londone, kur J. Finucane'as pareiškė, kad 2016 m. „Brexit“ referendumas „visiems laikams pakeitė diskusijas apie naują Airiją“.

„Tai turi būti labai informatyvūs ir argumentuoti debatai, o tam mums reikia Airijos vyriausybės pastangų“, – sakė J. Finucane'as.

JK iš ES išstoti turėtų sausio 31 d.

Nors už „Brexit“ 2016 m. balsavo 52 proc. JK gyventojų, Šiaurės Airijoje 56 proc. rinkėjų balsavo už pasilikimą Europos Sąjungoje.

„Sinn Fein“ yra didžiausia partija, atstovaujanti katalikų bendruomenei Šiaurės Airijoje.

Šios partijos parlamentarai neužima savo vietų JK parlamente, nes jie atsisako pripažinti parlamento jurisdikciją Šiaurės Airijoje. Airių respublikonai taip pat atsisako prisiekti JK vadovei – karalienei Elžbietai II.

„Esame čia, kad iškeltume Airijos vienybės klausimą“, – sakė kitas „Sinn Fein“ parlamentaras Paulas Maskey.

Airijos sala buvo padalinta XX a. pradžioje, kai šešios šiaurinės grafystės, tuo metu apgyvendintos už Britaniją pasisakiusių protestantų unionistų, pasirinko pasilikti Jungtinės Karalystės sudėtyje, o likusi Airijos dalis atsiskyrė.

Airijos Konstitucijoje teigiama, kad Airija gali būti suvienyta tik demokratiškai, daugumos valia abiejose jurisdikcijose.

JK įstatymuose nurodoma, kad referendumas Šiaurės Airijoje gali būti rengiamas, jei Šiaurės Airijos sekretorius nusprendžia, kad dauguma gyventojų gali nubalsuoti už išstojimą iš JK.

Belfaste taip pat vyksta diskusijos dėl Šiaurės Airijos Asamblėjos atkūrimo, kuri žlugo 2017 m. sausį dėl pasitikėjimo trūkumo.

Šiaurės Airiją nuo tada valdo valstybės tarnautojai.

Jei iki pirmadienio nebus pasiektas partijų susitarimas, nebegalios įstatymas, suteikiantis valstybės tarnautojams daugiau galių valdyti Šiaurės Airijos viešuosius finansus, ir turės būti surengti nauji Asamblėjos rinkimai.