Turint omenyje tai, kad reisu PS752 skridusio lėktuvo katastrofa įvyko prabėgus vos kelioms valandoms po to, kai ant Jungtinių Valstijų bazių Irake pasipylė Irano raketų kruša, pasigirdo spėlionių, jog tai galėjo būti atsitiktinis paties Teherano oro gynybos sistemos išpuolis, rašo „Bloomberg“.
Trejų metų senumo orlaivis, kuriam vos prieš dvi dienas buvo atlikta techninė patikra, nukrito nepasiuntęs pagalbos signalo nustojus veikti GPS navigacijos sistemai – tai lėktuvo avarijai nebūdingos aplinkybės. Vaizdo įraše, kurį nufilmavo, kaip manoma, atsitiktinis pašalietis, matyti, kaip lėktuvas užsiliepsnoja dar skrisdamas naktiniame danguje ir suduždamas virsta tikru ugnies kamuoliu.
Naujame pranešime skelbiama, kad informacija apie incidento priežastis „yra tikslinama“. Taip pat pranešama, jog bet kokie ankstesni pareiškimai apie sudužimo priežastis „yra neoficialūs“.
„Informaciją apie lėktuvo sudužimo priežastis tikslina komisija. Visi ankstesni pareiškimai, kas sukėlė incidentą, nėra laikomi oficialiais, kol bus paskelbtos komisijos išvados“, – rašoma pranešime.
Ankstesniame pranešime spaudai ambasados interneto svetainėje (vėliau jis buvo pašalintas) buvo atmesta teroristinio išpuolio versija. Remiantis preliminariais duomenimis, sugedo lėktuvo variklis.
Aviacinių nelaimių tyrimų veteranas teigia, kad iš skrydžio sekimo duomenų ir mėgėjiško vaizdo įrašo nepanašu, jog viskas susiklostė pagal įprastinį variklio gedimo ar gaisro scenarijų. Nors įrodymų tėra nedaug, jie leidžia spėti veikiau apie bombą ar raketą, „Bloomberg“ sakė buvęs Jungtinių Valstijų Federalinės aviacijos administracijos avarijų tyrimų padalinio vadovas Jeffrey Guzzetti.
„Lėktuvai per tokį trumpą laiką taip paprastai neužsidega ir ugnis taip sparčiai neišplinta, nebent ugnį ir sprogimą sukeltų tyčinis veiksmas“, – interviu sakė J. Guzzetti.
Jei mėgėjiškas vaizdo įrašas pasirodys esąs nesuklastotas, tai reikš, kad krisdamas lėktuvas virto ugnies kamuoliu, sako J. Guzzetti. Pasak eksperto, lėktuvo skleista vaiski liepsna ir šviesa taip pat leidžia spręsti apie sprogimą.
Amerikiečių dienraštis „The New York Times“ rašo, kad ekspertų teigimu, įvykių seka net ir katastrofiškos nelaimės atveju yra itin reta. Netikėtumą dar labiau padidina tai, kad lėktuvas buvo palyginti naujas, 2016 metų, o jo modelis pasižymėjo labai gera saugumo statistika.
„Lėktuvai beskrisdami nei iš šio, nei iš to nesprogsta. Taip nebūna“, – sako Richardas Aboulafia, aviacijos konsultacijų kompanijos „Teal Group“ viceprezidentas analizei.
Orlaivis turėtų pajėgti skristi net ir sugedus vienam varikliui. Jei įvyksta nekontroliuojamas variklio gedimas, kai susiskaido variklio dalys, šrapnelis gali pažeisti ar netgi sunaikinti lėktuvą, tačiau taip nutinka retai.
Aviacijos ekspertas iš Rusijos, su kuriuo kalbėjosi „Current Time“, paragino atsižvelgti ir į kitus veiksnius. „Turime suprasti, kad šiuo atveju variklio gaisras buvo ne priežastis, o pasekmė. Lėktuve nutiko kažkas, dėl ko kilo gaisras“, – komentavo Vadimas Lukaševičius, buvęs rusų orlaivio „Sukhoi“ kūrėjas.
Vaizdo įraše, jei jis yra autentiškas, matyti, „kad lėktuvas krito 25 laipsnių kampu ir jau degė. Vadinasi, jis jau buvo nekontroliuojamas dar prieš rėždamasis žemėn“, – pažymėjo V. Lukaševičius.
Ekspertui, išreiškusiam smarkią abejonę dėl Irano „objektyvumo“, tai rodo, kad negalima atmesti raketos smūgio ar teroristinio išpuolio tikimybės. Atsižvelgdamas į ankstesnius raketų smūgius, Teheranas turėjo uždaryti Irano oro erdvę civilių lėktuvų skrydžiams, pridūrė V. Lukaševičius.
„Vis dar negalima atmesti nė vienos [su avarija susijusios] hipotezės, nesvarbu, kaip menkai tikėtina ji galėtų atrodyti“, – pabrėžė ekspertas.
Remiantis nuolaužų nuotraukomis, kuriose matyti daugiausia „labai mažos“ dalelės, galima manyti, kad lėktuvas sprogo ne ore, o atsitrenkęs į žemę, teigia V. Lukaševičius. „Tačiau ši detalė rodo tik tai, kaip lėktuvas sudužo. Į klausimą, kas sukėlė avariją, tebeturi atsakyti tyrimas, jei jis bus objektyvus“, – aiškino ekspertas.
Tyrimų grupės „Bellingcat“ įkūrėjas Eliotas Higginsas, tyręs MH17 skrydį vykdžiusio lėktuvo numušimą virš rytinės Ukrainos 2014-aisiais, teigė, kad įrodymai nebūtinai papildo vieni kitus, rašo „The Telegraph“.
„Parodytas sparno apgadinimas nereiškia, kad prieš orlaivį buvo pasitelkta priešlėktuvinė gynyba. Mano manymu, labiausiai tikėtina, jog pavojų sukėlė paties orlaivio nuolaužos“, – „Twitter“ rašė E. Higginsas.
„Iš pradinių indikatorių matyti, kad įvyko katastrofiškas nekontroliuojamas variklio sprogimas. Vaizdinėje medžiagoje, kurią turėjome galimybę išvysti, matosi, jog lėktuvas švyti, dangų nušviečia fosforiškas švytėjimas, įvyksta nedidelis sprogimas, o po to – smūgis“, – sakė aviacijos ekspertas Geoffrey Thomas, omenyje turėdamas vaizdo įrašą, kuriame, kaip manoma, užfiksuota, kaip lėktuvas sudužo.
„Vienas variklis atrodo palyginti nepažeistas, o antrasis yra subyrėjęs, tad panašu, kad tai buvo didelis vieno iš variklių gedimas. Tai itin neįprastas ir neįtikėtinai retas bet kokiam lėktuvui atvejis, mat varikliai yra patikimi ir labai tvirti“, – sakė G. Thomas, pridūręs, kad variklio gedimą galėjo sukelti lėktuvo konstravimo problemos, vadinamasis metalo nuovargis ar defektas.
Žurnalo „Aviation Security International“ redaktorius Philipas Baumas teigė, kad spėlioti dar per anksti.
„The Independent“ jis sakė, kad į šią nelaimę nukrypo didelis dėmesys, nes „tai nutiko Irane ypatingu metu, o jei norėtume įvykius susieti pagal nukentėjusių valstybių aspektą, pirmiausia dėl MH17 į galvą šauna Ukraina, ir Iranas, turint omenyje 1988-aisiais JAV numuštą Irano civilį keleivinį lėktuvą“.
Tačiau ekspertas pridūrė, kad visa tai gali būti tik „keistas sutapimas, turėjęs nutikti būtent tokiu metu“.
„Manau, jog niekas nerodo, kad tai buvo lėktuvo numušimas, o jei lėktuvas buvo numuštas, tuomet kas tai padarė?“ – sakė Ph. Baumas.
DELFI primena, kad Iranas atsisakė perduoti netoli Teherano trečiadienį sudužusio Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lainerio „Boeing 737“ savirašius įrenginius jų gamintojams amerikiečiams, pranešė iraniečių naujienų agentūra „Mehr“.
„Neperduosime „juodųjų dėžių“ gamintojui [„Boeing“] ir amerikiečiams“, – agentūra citavo Irano civilinės aviacijos Ali Abedzadeh.
„Kol kas neaišku, kuriai šaliai ištirti bus perduota „juodoji dėžė“, – pridūrė jis
A. Abedzadeh pabrėžė, kad katastrofos, nusinešusios visų 176 laineriu skridusių žmonių gyvybes, priežastis nebus įvardyta, kol bus išanalizuota orlaivio juodosiose dėžėse esanti informacija.
MAU reiso PS752 laineris, turėjęs skristi į Kijevą, anksti trečiadienio rytą sudužo praėjus nedaug laiko po pakilimo iš Teherano tarptautinio oro uosto. Neilgai trukus Iranas paskelbė, suradęs abu lėktuvo savirašius prietaisus.
A. Abedzadeh sakė, kad tarptautinės aviacijos taisyklės suteikia šaliai, kurioje įvyko katastrofa, vykdyti jos tyrimą.
„Ši nelaimė bus tiriama Irano aviacijos organizacijos, bet Ukraina taip pat galės dalyvauti vykdant incidento tyrimą“, – pridūrė jis.
Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), kuriai priklauso Iranas, Ukraina ir JAV, taisyklės skelbia, kad aviacijos katastrofų tyrimui vadovauja šalis, kurios teritorijoje įvyko incidentas.
Tačiau, pasak aviacijos ekspertų, yra nedaug šalių, pajėgių išanalizuoti juodųjų dėžių informaciją. Tarp tokių minima Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos.
Prancūzijos nelaimių tyrimo biuras (BEA), tiriantis aviacijos katastrofas, sakė kol kas negavęs jokio Irano tarnybų prašymo suteikti pagalbą po trečiadienio incidento.
Iraniečių tyrėjai ketvirtadienį paskelbė esą ukrainiečių lėktuvas, išvakarėse nukritęs netrukus po pakilimo Teherano oro uoste, susidūręs su problema bandė grįžti.
„Lėktuvas, iš pradžių skridęs vakarų link, kad paliktų oro uosto zoną, susidūręs su problema pasuko dešinėn ir skrido atgal į oro uostą, bet įvyko katastrofa“, – vėlų trečiadienį paskelbta Irano civilinės aviacijos organizacijos tinklalapyje.
Ketvirtadienį iraniečių tyrėjai nurodė, kad Ukrainos tarptautinių oro linijų orlaivio įgula radijo ryšiu neprašė pagalbos. Pareigūnai taip pat sakė, kad prieš nukrisdamas laineris užsiliepsnojo, o jam nukritus kilo didelis sprogimas – veikiausiai dėl to, kad į Kijevą skridusio lėktuvo degalų bakas buvo pilnas.
Tyrėjų pranešime taip pat patvirtinta, kad buvo surasti lėktuvo savirašiai, bet jie nukentėjo per katastrofą, ir dalis jų įrašų buvo prarasti.