Iranas prisiekė atkeršyti už Qasemo Soleimani nužudymą. Generolas žuvo per penktadienį Bagdade surengtą bepiločių ataką, kurią Iranas pavadino „karo veiksmais“ ir „valstybiniu terorizmu“, praneša CNN.
Islamo revoliucijos gvardija, elitinis Irano kariuomenės korpusas, pareiškime teigė, kad prieš bazes įvykdytas puolimas buvo „stiprus kerštas“ už Q. Soleimani mirtį.
Al Asado bazėje lankėsi Donaldas Trumpas
Al Asado aviacijos bazė, kur dislokuoti JAV kariai, yra viena didžiausių ir seniausių karinių bazių Irake. Ji įrengta Anbaro provincijoje, kur 2014–2017 m. itin aktyviai veikė „Islamo valstybė“.
Po JAV invazijos į Iraką 2003 m. Anbare susikūrė sunitų ekstremistai. 2018 m. gruodžio mėnesį prezidentas Donaldas Trumpas aplankė al Asado bazėje dislokuotus karius, rašo CNN.
„Atvykdami jautėmės labai saugūs. Tam tikra prasme kelionė buvo gana nelengva, tačiau jautėmės puikiai, jautėmės saugūs“, – sakė D. Trumpas, remiantis Baltųjų rūmų nuorašu. Po metų viceprezidentas Mike’as Pence’as taip pat apsilankė šioje bazėje atšvęsti Padėkos dieną su maždaug 150 kareivių.
Tuo metu BBC praneša, kad Al Asado aviacijos bazė yra tokia didelė, kad po JAV invazijos joje buvo įrengta kino teatrų, plaukiojimo baseinų, greitojo maisto restoranų, be to, joje kursavo net du autobusai.
Bazė buvo pastatyta XX a. devintajame dešimtmetyje Irako kariuomenei. Ji įsikūrusi maždaug už 180 kilometrų į vakarus nuo Bagdado. Po 2003 m. JAV invazijos al Asadas tapo viena didžiausių amerikiečių bazių ir greitai buvo pertvarkyta.
„Ji stovi pačiame dykumos viduryje, iš visų pusių apsupta krūmynų, smėlio ir uolų, – 2006 m. BBC sakė Oliveris Poole. – Patekus į amerikiečių dalį, keliai pasidaro kur kas geresni. Regis, jie labai stengėsi atkurti modernaus JAV priemiesčio dizainą.“
Bazės infrastruktūra buvo tokia įspūdinga, jog kai kurie JAV kariai ją vadino „Keksu“.
2009–2010 m. JAV pasitraukė iš bazės, ir ji buvo grąžinta irakiečiams. Deja, „Islamo valstybei“ įgijus aplinkinės Anbaro provincijos kontrolę, bazė buvo užpulta. Kai tais pačiais metais JAV kariai sugrįžo į Įraką kovoti su „Islamo valstybe“, aviacijos bazė buvo atstatyta.
2017 m. vienas karinių oro pajėgų eilinis pastebėjo, kad dabar al Asade yra gerokai mažiau karių, ir bazė „turi tik dalelę ankstesnių patogumų“.
Al Asado bazėje tarnauja šeši Lietuvos kariai, jie dalyvauja JAV vadovaujamos koalicijos misijoje, skirtoje apmokyti vietos pajėgas kovoti su grupuote „Islamo valstybė“.
Apie tai trečiadienį žurnalistams Vyriausybėje sakė Gynybos štabo viršininkas generolas majoras Gintautas Zenkevičius.
Lietuvos kariuomenė trečiadienį pranešė, kad Irake tarnaujantys šalies kariai Irano apšaudytą bazę paliko maždaug septynios valandos prieš išpuolį.
„Visi kariai vakar vakare paliko bazę, persidislokavo į atsarginį rajoną, nes buvo gauta informacija dėl balistinių raketų grėsmės“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė G. Zenkevičius.
Pasak jo, per išpuolį nenukentėję Lietuvos kariai ir sąjungininkai sugrįžo į bazę trečiadienį ryte.
Erbilio bazė Kurdistane
Erbilio karinėje bazėje, kurią trečiadienį ryte taip pat apšaudė Iranas, irgi dislokuoti JAV kariai. Bazė yra Irako pusiau autonominiame kurdų regione, kurį valdo Kurdistano regioninė vyriausybė – stipri JAV sąjungininkė. JAV artimai bendradarbiavo su kurdų Peshmerga kariais, kovodama su „Islamo valstybe“.
Trečiadienį ryte Iranui paleidus daugiau nei tuziną balistinių raketų, šalies užsienio reikalų ministras Javadas Zarifas „Twitter“ rašė, jog puolimas „buvo nukreiptas prieš bazę, iš kurios buvo surengta bailioji ataka prieš mūsų piliečius ir vyresniuosius valdžios pareigūnus“, turėdamas omenyje Q. Soleimani nužudymą.
Nėra žinoma, ar šios dvi bazės kaip nors prisidėjo prie operacijos prieš Irano generolą.
Rugsėjo mėnesį JAV kariuomenė nurodė, kad šioje bazėje dislokuota „daugiau nei 3 600 karinio ir civilinio personalo iš 13 šalių“.
Bazė naudojama mokyti vietos karines pajėgas. Praėjusį mėnesį JAV centrinė vadavietė pranešė, kad Erbilio bazėje mokymus baigė pirmosios karinės instruktorės moterys šiame regione, rašo BBC.
5 tūkst. JAV karių Irake
Sekmadienį Irako parlamentas nubalsavo už JAV karių išvedimą iš šalies. Po bepiločių atakos Irano remiamos šiitų sukarintos grupuotės primygtinai reikalavo, kad JAV karinės pajėgos „nedelsiant pasitrauktų“. Savaitgalį jie nurodė Irako saugumo pajėgoms laikytis bent vieno kilometro atstumu nuo JAV karinių bazių ir perspėjo irakiečius, kad šie gali tapti „gyvaisiais skydais“.
Bagdade irakiečiai nerimauja dėl to, jog bus įtraukti į sparčiai augantį karinį konfliktą tarp JAV ir Irano. Laikinasis ministras pirmininkas Adilis Abdul Mahdi sakė, kad JAV karių išvedimas – „vienintelis būdas“ išvengti tolesnio kraujo praliejimo Irake.
Antradienį D. Trumpas pareiškė, jog ketina išvesti karius iš Irako, tačiau ne tuojau pat.
„Manau, mes puikiai padirbėjome, bet galiausiai Irakui reikia leisti pačiam tvarkyti savo reikalus, – Ovaliniame kabinete sakė JAV vadovas. – Tai yra labai svarbu. Norime palikti šalį, bet dar ne laikas.“
JAV karių skaičius Irake gerokai svyruoja nuo 2003 m. invazijos. Vienu metu jų buvo net 170 tūkst. 2011 m. buvęs prezidentas Barackas Obama išvedė JAV karines pajėgas iš Irako. 2014 m. į šalį buvo atsiųsta maždaug 5 tūkst. karių Irako vyriausybės prašymu, kuri norėjo JAV pagalbos kovojant su „Islamo valstybe“. Nuo tada karių skaičius beveik nepasikeitė.