Naujame pranešime skelbiama, kad informacija apie incidento priežastis „yra tikslinama“. Taip pat pranešama, jog bet kokie ankstesni pareiškimai apie sudužimo priežastis „yra neoficialūs“.
„Informaciją apie lėktuvo sudužimo priežastis tikslina komisija. Visi ankstesni pareiškimai, kas sukėlė incidentą, nėra laikomi oficialiais, kol bus paskelbtos komisijos išvados“, – rašoma pranešime.
Ankstesniame pranešime spaudai ambasados interneto svetainėje (vėliau jis buvo pašalintas) buvo atmesta teroristinio išpuolio versija. Remiantis preliminariais duomenimis, sugedo lėktuvo variklis.
Apie pakeistą pranešimą kol kas nepaaiškinta.
Irano kelių ir susisiekimo ministerijos atstovas Qassemas Biniazas sakė, kad pilotas „prarado lėktuvo kontrolę“, kai užsidegė vienas iš variklių.
Kita vertus, trečiadienį skubiai surengtos spaudos konferencijos metu bendrovė „Ukrainos tarptautinės oro linijos“ atmetė techninių gedimų tikimybę. Lėktuvas buvo „visiškai tvarkingas“, tikino bendrovės prezidentas Jevhenijus Dychnė: jis buvo trejų metų senumo, o vos prieš dvi dienas buvo atlikta planinė techninė patikra.
„Užtikriname savo lėktuvų saugumą ir aukštą personalo kvalifikaciją“, – sakė jis.
Trečiadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerijos Valstybinės konsulinės tarnybos operacinės krizių valdymo grupės koordinatorius Maksimas Kovalenka spaudos konferencijoje neįvardijo galimų lėktuvo sudužimo priežasčių ir tik nurodė, kad Irane tyrimą atlieka speciali komisija.
„Lėktuvo avarijos priežastis bus paskelbta tik po specialiai įsteigtos komisijos sprendimo... Neturime net preliminarios priežasties, nes bet kokia informacija, kurią paskelbsime, bus labai delikati ir sukels atitinkamus padarinius. Jokių versijų irgi nėra, juk incidentas nutiko visai neseniai“, – paaiškino jis.
Prieš tai Ukrainos ambasada Irane pranešė, kad preliminari sudužimo priežastis – dėl techninių nesklandumų sugedęs lėktuvo variklis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „Facebook“ rašė, kad šalis įsteigė specialią komisiją, kuri išanalizuos „visas galimas versijas“.
Irano paieškos ir gelbėjimo komandos surado Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvo „Boeing 737“, trečiadienį sudužusio šalia Teherano, savirašius, pranešė šalies Civilinės aviacijos administracija.
„Rastos šįryt sudužusio ukrainiečių lėktuvo [„Boeing“] 737 „juodosios dėžės“, – sakė Civilinės aviacijos administracijos atstovas spaudai Reza Jafarzadeh, kurį citavo pusiau oficiali naujienų agentūra ISNA.
Ukrainos oro linijos: lėktuvas buvo patikrintas prieš dvi dienas
Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvas „Boeing 737“, kuriam trečiadienį sudužus netoli Teherano žuvo 176 žmonės, buvo pagamintas 2016 metais, o vos prieš dvi dienas buvo patikrintas, paskelbė bendrovė.
„Lėktuvas buvo pagamintas 2016 metais, oro linijos jį gavo tiesiogiai iš [„Boeing“] gamyklos. Praėjusį kartą planiniai lėktuvo techninės priežiūros darbai buvo atlikti 2020 metų sausio 6 dieną“, – sakoma Ukrainos tarptautinių oro linijų pareiškime.
Lėktuvas, skridęs reisu PS752 iš Teherano į Kijevą, 6 val. 10 min. Irano (4 val. 40 min. Lietuvos) laiku pakilo iš Imamo Khomeini (Chomeinio) tarptautinio oro uosto Teherane, o po kelių minučių dingo iš radiolokatorių ekranų.
Lėktuvas sudužo Teherano provincijoje. Visi keleiviai, daugiausia iraniečiai bei kanadiečiai, ir įgulos nariai žuvo.
Privačios Ukrainos tarptautinės oro linijos – didžiausia šalies oro bendrovė – paskelbė „nusprendusios nuo šiandien sustabdyti savo skrydžius į Teheraną“. Skrydžiai sustabdomi iki atskiro pranešimo.
Bendrovės atstovai tvirtino, kad lėktuvas buvo visiškai veikiantis, jį valdė patyrę pilotai, parengti galimoms nepaprastosioms situacijoms „sudėtingame“ Teherano oro uoste.
„Lėktuvas veikė gerai“, – sakė bendrovės prezidentas Jevhenijus Dychnė.
„Tai buvo vienas geriausių mūsų lėktuvų su nuostabia įgula“, – tramdydamas ašaras trumpoje spaudos konferencijoje Kijeve sakė jis.
J. Dychnė nekomentavo spėlionių, kad katastrofa gali būti susijusi su naktį iš antradienio į trečiadienį suduotu Irano raketų smūgiu JAV pajėgoms Irake, ir patarė kliautis oficialių šaltinių, o ne socialinėje žiniasklaidoje pateikiama informacija.
Lėktuvas buvo pakilęs į 2,4 km aukštį ir dingo iš radiolokatorių ekranų. Įgulos klaidos tikimybė „yra minimali“ ir Ukrainos tarptautinės oro linijos jos nesvarsto, sakė bendrovės viceprezidentas Ihoris Sosnovskis.
„Atsižvelgiant į jų patirtį sunku pasakyti, kad buvo kažkas negerai dėl įgulos“, – sakė jis.
Bendrovė informuoja žuvusių keleivių šeimas ir su aviacijos pareigūnais „daro viską“, kad išsiaiškintų katastrofos priežastis.
Paklaustas, ar galėjo užsidegti lėktuvo variklis, J. Dychnė sakė nesileisiantis į „hipotetinius dalykus“ ir teiksiantis tik oficialią informaciją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įsakė atlikti katastrofos tyrimą ir nuodugnų „visų šalies civilinių lėktuvų“ patikrinimą.
Iranas atsisako perduoti sudužusio ukrainiečių „Boeingo“ savirašius amerikiečiams
Iranas atsisakė perduoti netoli Teherano trečiadienį sudužusio Ukrainos tarptautinių oro linijų (MAU) lainerio „Boeing 737“ savirašius įrenginius jų gamintojams amerikiečiams, pranešė iraniečių naujienų agentūra „Mehr“.
„Neperduosime „juodųjų dėžių“ gamintojui [„Boeing“] ir amerikiečiams“, – agentūra citavo Irano civilinės aviacijos Ali Abedzadeh.
„Kol kas neaišku, kuriai šaliai ištirti bus perduota „juodoji dėžė“, – pridūrė jis
A. Abedzadeh pabrėžė, kad katastrofos, nusinešusios visų 176 laineriu skridusių žmonių gyvybes, priežastis nebus įvardyta, kol bus išanalizuota orlaivio juodosiose dėžėse esanti informacija.
A. Abedzadeh sakė, kad tarptautinės aviacijos taisyklės suteikia šaliai, kurioje įvyko katastrofa, vykdyti jos tyrimą.
„Ši nelaimė bus tiriama Irano aviacijos organizacijos, bet Ukraina taip pat galės dalyvauti vykdant incidento tyrimą“, – pridūrė jis.
Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO), kuriai priklauso Iranas, Ukraina ir JAV, taisyklės skelbia, kad aviacijos katastrofų tyrimui vadovauja šalis, kurios teritorijoje įvyko incidentas.
Tačiau, pasak aviacijos ekspertų, yra nedaug šalių, pajėgių išanalizuoti juodųjų dėžių informaciją. Tarp tokių minima Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija ir Jungtinės Valstijos.
Prancūzijos nelaimių tyrimo biuras (BEA), tiriantis aviacijos katastrofas, sakė kol kas negavęs jokio Irano tarnybų prašymo suteikti pagalbą po trečiadienio incidento.
DELFI primena, kad Teherane trečiadienį iškart po pakilimo sudužus Ukrainos tarptautinių oro linijų lėktuvui žuvo 176 žmonės, pranešė Irano ir Ukrainos pareigūnai.
Orlaivis „Boeing 737-800“ iš Teherano tarptautinio oro uosto skrido į Kijevą, nurodė pusiau oficiali agentūra ISNA.
Lėktuvas rėžėsi į dirbamos žemės plotą prie Teherano, apie 45 km į šiaurės vakarus nuo oro uosto, skelbia valstybinė žiniasklaida.
„Akivaizdu, kad nėra įmanoma, jog keleiviai yra gyvi“, – pusiau oficialiai naujienų agentūrai ISNA tvirtino Irano Raudonojo Pusmėnulio vadovas Morteza Salimi.
„Iš 176 žuvusių žmonių devyni buvo įgulos nariai, o likusieji – keleiviai“, – ISNA sakė Teherano provincijos gubernatoriaus pavaduotojas Mohammadas Taghizadeh.
Tarp žuvusiųjų yra 15 vaikų, sakė jis.
„Šiuo metu nelaimės vietoje yra 500 medikų“, renkančių palaikus, pridūrė pareigūnas.
Gelbėjimo tarnybų atstovas Mojtaba Khaledi nurodė, kad dauguma žuvusiųjų yra Irano piliečiai.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba kiek anksčiau skelbė, kad lėktuve buvo 177 žmonės.
Ukrainiečių URM vadovas Vadymas Prystaika pranešė, kad tragedijos aukomis tapo 82 iraniečiai, 62 kanadiečiai, 11 ukrainiečių, 10 švedų, keturi afganistaniečiai, trys vokiečiai ir trys britai.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis irgi patvirtino, kad žuvo visi lėktuve buvę žmonės.
„Remiantis preliminariais duomenimis, visi keleiviai ir įgulos nariai žuvo“, – parašė jis socialiniame tinkle „Facebook“.
Irano Raudonojo Pusmėnulio paieškos ir gelbėjimo komandos, padedamos karių ir ugniagesių, naršo atvirame lauke, po kurį išsibarsčiusios sudužusio orlaivio nuolaužos.
„Po 6 val. (vietos, 4 val. 30 min. Lietuvos laiku) šį rytą buvome informuoti, kad Šahriaro apylinkėse sudužo keleivinis lėktuvas“, – sakė Raudonojo Pusmėnulio paieškos ir gelbėjimo skyriaus vadovas Shahinas Fathi.
„Visos operatyvinės grupės išsiųstos į tą teritoriją, – sakė jis valstybinei televizijai. – Deja,.. neradome jokio išgyvenusio žmogaus.“
Perspėjimai susilaikyti nuo spėlionių
Katastrofa tikriausiai įvyko dėl „techninių problemų“, pranešė valstybinės televizijos „Press TV“ naujienų kanalas, transliuojantis anglų kalba, remdamasis Imamo Khomeini tarptautinio oro uosto atstovu spaudai Ali Khashani.
„Nukritęs lėktuvas užsiliepsnojo“, – nurodė „Press TV“.
Valstybinio transliuotojo paskelbtame vaizdo įraše matyti, kad lėktuvas degė dar krisdamas.
JAV orlaivių gamintoja „Boeing“ socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Žinome apie žiniasklaidos pranešimus iš Irano ir renkame informaciją.“
V. Zelenskis paragino nespėlioti katastrofos priežasčių.
„Prašau visų susilaikyti nuo spėlionių ir nekelti nepatvirtintų teorijų apie katastrofą“, – parašė prezidentas socialiniame tinkle „Facebook“.
Įvykus katastrofai V. Zelenskis nutraukė atostogas Omane ir skubiai parskrido į Ukrainą.
Auganti įtampa tarp JAV ir Irano
Nelaimė įvyko kelios valandos po to, kai už įtakingo generolo nužudymą keršijantis Iranas balistinėmis raketomis apšaudė dvi bazes Irake, kur dislokuoti JAV kariai.
JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) po to apšaudymo pranešė uždraudžianti JAV registruotoms oro linijoms skraidyti virš Irako, Irano, Persijos įlankos ir Omano įlankos.
FAA „šįvakar skelbia pranešimą pilotams dėl skrydžių apribojimų, kad draudžiama JAV civilinės aviacijos vežėjams naudotis oro erdve virš Irako, Irano ir Persijos įlankos bei Omano įlankos vandenų“, sakoma pranešime
„FAA ir toliau atidžiai stebės įvykius Artimuosiuose Rytuose“, – priduriama jame.
Iranas raketų ataką surengė atsakydamas į įtakingo iraniečių generolo Qasemo Soleimani nužudymą.
Q. Soleimani, vadovavęs elitinėms Kudso (Jeruzalės) pajėgos, atsakingoms už Revoliucinės gvardijos operacijas užsienyje, buvo itin populiari ir įtakinga figūra Irane.
Generolas ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas buvo nukauti praėjusį penktadienį per JAV raketų smūgį Bagdado tarptautiniame oro uoste.
Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ Jungtinėms Valstijoms už Q. Soleimani nužudymą, smarkiai sukrėtusį šiitišką respubliką, ir paskelbė trijų dienų gedulą.
Po generolo nužudymo tarp Irano ir Jungtinių Valstijų įsiplieskė žodžių karas.
Irano prezidentas Hassanas Rouhani pirmadienį įspėjo JAV vadovą Donaldą Trumpą „niekada negrasinti“ Iranui, šiam paskelbus sąrašą su 52 potencialiais taikiniais šiitiškoje respublikoje.
Ilgėja sąrašas oro linijų, vengsiančių Irano ir Irako oro erdvių
Ilgėja sąrašas oro linijų, kurios paskelbė vengsiančios Irano ir Irako oro erdvių dėl Artimuosiuose Rytuose kilusios įtampos, informuoja CNBC.
Į sąrašą įtraukiamos tokios oro linijos, kaip „Singapore Airlines“, „China Airlines“ ir „Malaysia Airlines“. Naujienų agentūra „Reuters“ pranešė, kad Dubajuje įsikūrusios oro linijos „Emirates“ ir „flydubai“ nutraukia visus trečiadienį turėjusius vykti skrydžius į Bagdadą.
„Atidžiai stebime situaciją ir artimai bendradarbiaujame su atitinkamomis institucijomis dėl skrydžių operacijų. Jei prireiks, vykdysime tolimesnius oro linijų veiklos pokyčius“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė oro linijų „Emirates“ atstovai.
Tokių pranešimų iš įvairių oro linijų sulaukta įvykus Irano atakoms prieš keletą Irako bazių, kuriose buvo dislokuota JAV karių.
Teheranas vykdo šias atakas kaip atsaką į praėjusį penktadienį įvykusią JAV ataką, kurios metu žuvo Irano generolas Qasemas Soleimani. Po jo žūties Artimuosiuose Rytuose pakilo įtampa, Iranas pagrasino kerštu.
Pranešime, skirtame kanalui CNBC, „Singapore Airlines“ (SIA) sakė, kad „dėl naujausių įvykių regione, visi į Europą atvykstantys SIA skrydžiai yra nukreipiami toliau nuo Irano oro erdvės“.
Taivano oro linijos „China Airlines“ ir „EVA Air“, Malaizijos „Malaysia Air“ bei Australijos „Qantas“ taip pat pranešė dėl regioninės įtampos neskrisiančios virš Irano ir Irako.
Netrukus po atakų, JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) paskelbė visoms Jungtinėse Valstijose registruotoms oro linijoms uždraudusi skraidyti oro erdvėje virš Persijos ir Omano įlankų.
Apie maršrutų pakeitimus paskelbė ir Kanados oro linijos „Transport Canada“ ir „Air Canada“.
Naujienų agentūra AFP pranešė, kad virš Irano ir Irako teritorijų laikinai neskris Prancūzijos „Air France“ ir Vokietijos „Lufthansa“ oro linijos.