„Smerkiame šią ataką prieš Irako karines bazes, kur dislokuotos koalicijos pajėgos, įskaitant britų [karius]“, – sakė užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
„Esame sunerimę dėl pranešimų apie aukas ir balistinių raketų panaudojimą“, – pridūrė jis.
Vokietijos gynybos ministrė taip pat pasmerkė bazių apšaudymą ir paragino Teheraną susilaikyti nuo tolesnės eskalacijos.
„Vokietijos vyriausybė griežtai smerkia šią agresiją... dabar pirmiausia iraniečiai turi susilaikyti nuo tolesnės eskalacijos“, – vokiečių transliuotojui ARD sakė ministrė Annegret Kramp-Karrenbauer.
Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis trečiadienį pasmerkė Irano raketinius smūgius Irako bazėms, kuriose yra dislokuota JAV karių, ir paragino nutraukti šį „smurto ratą“.
„Naujausios raketų atakos prieš oro pajėgų bazes Irake, kuriomis naudojasi JAV ir koalicijos pajėgos, tarp jų – Europos pajėgos, yra dar vienas eskalacijos ir padidėjusios konfrontacijos pavyzdys“, – žurnalistams sakė J. Borrellis.
„Dar labiau stiprinti šį smurto ratą neatitinka niekieno interesų“, – sakė jis ir perspėjo, kad naujausia krizė trukdo kovoti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS).
ES užsienio reikalų ministrai penktadienį rengia skubų pasitarimą dėl Irano krizės, kurio metu aptars, ką blokas gali padaryti įtampai sumažinti. Vis dėlto ES turi ribotą pasirinkimą kalbant apie galimus veiksmus.
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri šiuo klausimu kalbės vėliau trečiadienį Londone susitikusi su britų ministru pirmininku Borisu Johnsonu, sakė, jog „ginklų naudojimas privalo būti nutrauktas“, kad atsirastų vietos dialogui.
„Ginklų panaudojimą turi pakeisti dialogas. Privalome padaryti viską, kad diskusijos būtų atnaujintos“, – sakė U. von der Leyen trečiadienį per spaudos konferenciją Briuselyje, surengtą Europos Komisijai susirinkus į posėdį aptarti įvykius Irane, Irake, Libijoje ir visame Artimųjų Rytų regione.
Europos Komisijos vadovė sakė, kad Bendrija palaiko patikimus ryšius su daugeliu partnerių regione ir už jo ribų, ir tai gali padėti sustabdyti įtampos eskalaciją.
U. von der Leyen taip pat akcentavo būtinybę išsaugoti 2015 metais pasirašytą tarptautinį susitarimą dėl Irano branduolinės programos.
Branduolinė sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), 2018 metų gegužę pakibo ant plauko, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą ir sugrąžino Iranui sankcijas.
Po įtakingo iraniečių generolo žūties per JAV antskrydį Bagdade Teheranas sekmadienį paskelbė, kad jis nebesilaikys pagal šią sutartį prisiimtų įsipareigojimų.
Iranas naktį iš antradienio į trečiadienį raketomis apšaudė Irako bazes, kur dislokuoti JAV ir koalicijos kariai, kiek anksčiau pranešė pareigūnai Vašingtone ir Teherane.
Tai buvo pirmieji veiksmai, kurių ėmėsi Iranas, žadėjęs atkeršyti JAV už įtakingo generolo Qasemo Soleimani nužudymą praėjusią savaitę.
Smūgių įžūlumas buvo itin nebūdingas Iranui, kuris būdavo linkęs užmaskuoti atakas prieš JAV interesus ar karius pasinaudodamas marionetinėmis šiitų pajėgomis. Tuo metu per šią ataką buvo panaudota įprastinė ginkluotė, o Irano pajėgos netrukus prisiėmė atsakomybę.
„Tai yra didelė eskalacija. Balistinės raketos, atvirai paleistos iš Irano į amerikiečių taikinius, yra nauja fazė“, – sakė šiitų ginkluotųjų grupuočių specialistas Phillipas Smythas.
Pentagonas nurodė, kad „Iranui paleidus keliolika balistinių raketų prieš JAV kariuomenės ir koalicijos pajėgas Irake“, tebevyksta „pirminis žalos vertinimas“. Pranešimų apie aukas kol kas nėra.
Irako kariškiai savo ruožtu pranešė, kad į dvi amerikiečių karių bazes paleistos iš viso 22 raketos, bet irakiečių per šią praėjusios nakties Irano ataką nežuvo,
D. Raabas paragino Iraną laikytis santūrumo.
„Raginame Iraną nekartoti šių neatsakingų ir pavojingų atakų ir siekti skubios deeskalacijos“, – pridūrė jis.
„Karas Artimuosiuose Rytuose būtų naudingas tik „Daesh“ ir kitoms teroristinėms grupuotėms“, – pareiškė jis, turėdamas omeny grupuotę „Islamo valstybė“.