Britų užsienio reikalų ministerija pranešė, kad per derybas bus kalbama apie krizę po įtakingo iraniečių generolo žūties per JAV antskrydį Bagdade ir Teherano sprendimą nebesilaikyti 2015-ųjų branduolinio susitarimo apribojimų.
Taip pat žadama aptarti situaciją Libijoje, kur maršalo Khalifos Haftaro pajėgos iš Jungtinių Tautų pripažįstamai vyriausybei lojalių kovotojų perėmė pajūrio miesto Sirto kontrolę.
Skubus susitikimas rengiamas Bendrijai ieškant būdų pažaboti įtampos augimą dviejuose svarbiuose „karštuosiuose taškuose“ jos periferijoje, Iranui grasinant keršyti už sukarintų pajėgų vado generolo Qasemo Soleimani žūtį per JAV bepiločio orlaivio smūgį netoli Bagdado oro uosto.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas akis į akį susitiks su Prancūzijos diplomatijos vadovu Jeanu-Yves'u Le Drianu, įspėjusiu Iraną nesiimti keršto už Q. Soleimani žūtį praėjusį penktadienį.
Vėliau prie D. Raabo ir J.-Y. Le Driano prisijungs jų kolegos iš Vokietijos ir Italijos aptarti padėties Libijoje.
„Užsienio reikalų sekretorius šiandien vyksta į Briuselį derybų su kelių kitų Europos šalių ministrais dėl padėties Vidurio Rytuose po Q. Soleimani žūties ir dėl gilėjančio konflikto Libijoje“, – nurodė JK užsienio reikalų ministerija.
„Vėliau E3 grupė susirinks aptarti įtampos tarp JAV ir Irano, visoms trims jos narėms raginant deeskaluoti padėtį“, – pridūrė ministerija, turėdama galvoje JK, Prancūziją ir Vokietiją – tris žlungančio Irano branduolinio susitarimo signatares.
„Derybose taip pat bus kalbama apie branduolinį susitarimą, Iranui sekmadienį paskelbus, kad jis nebesilaikys pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų“, – nurodė ministerija.
Susitikimų laikas nebuvo paskelbtas.
Tikslinis nužudymas
Didžiosios Europos valstybės pirmadienį sukritikavo Irano paskelbtą sprendimą nebesilaikyti įsipareigojimų pagal branduolinį susitarimą, pakibusį ant plauko, kai Jungtinės Valstijos 2018 metų gegužę paskelbė apie savo pasitraukimą iš šios sutarties ir sugrąžino Teheranui sankcijas.
Tačiau šiuo metu didesnį susirūpinimą kelia Teherano pažadas keršyti už Q. Soleimani - įtakingos figūros, kuri buvo atsakinga už plataus masto Irano intervencijas regioninėse kovose dėl galios, tikslinį nužudymą.
JAV surengė Q. Soleimani likvidavimo operaciją iš anksto neinformavusi sąjungininkų. Pirmadienį NATO sušaukė skubų Šiaurės Atlanto Tarybos (NAC) posėdį, kad išklausytų amerikiečių pareigūnus ir aptartų Aljanso mokymo misijos Irake ateitį.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas antradienį per pokalbį su Irako ministru pirmininku Adeliu Abdel Mahdipabrėžė jam, kad Aljansas išlieka įsipareigojęs kovoti su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS) ir pagerėjus saugumo situacijai pratęs mokymus, suspenduotus po Q. Soleimani nužudymo.
Libijoje padidėjo įtampa, maršalo Kh. Haftaro pajėgoms užėmus pajūrio miestą Sirtą, o Turkijai paskelbus, kad ji siunčia į šalį karius padėti JT pripažįstamai Nacionalinės santarvės vyriausybei (NSV).
Ši naftos turtinga Šiaurės Afrikos šalis nugrimzdo į chaosą po 2011-ųjų NATO remto sukilimo, per kurį buvo nuverstas ir nužudytas ilgametis diktatorius Muamaras Kadhafi.
ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis pirmadienį įspėjo, kad greitu laiku aplink Tripolį gali kilti naujų intensyvių susirėmimų, ir paragino ieškoti politinio krizės sprendinio.
Naujoji Europos Komisija žadėjo imtis reikšmingesnio geopolitinio vaidmens, tačiau Bendrijos užsienio politika dažnai stringa dėl vidaus nesutarimų. Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen prireikė trijų dienų paskelbti pareiškimą dėl Q. Soleimani nužudymo.