„Valdančiosios koalicijos pozicija tokia: mes nesiimsime žygių sienos sutarčiai ratifikuoti“, - sakė Riigikogu vadovas.
Paklaustas, kaip turėtų elgtis Estija, jei Rusija pirmoji ratifikuotų sienos sutartį, H. Põlluaas pareiškė, jog tokiu atveju nieko nereikia daryti.
„Nieko daryti nereikia. Mes tikrai neturėtume jos ratifikuoti. Jeigu mes sudarysime naują sienos sutartį ir atsisakysime tų teritorijų (dalies Pečiorų rajono ir Janilino miesto, kurie pagal 1920 metų Tartu taikos sutartį priklausė Estijai), tai turės didžiulių juridinių padarinių. Pirmiausia, mes anuliuotume Tartu taikos sutartį. Kartu būtų anuliuotas ir mūsų teisių perimamumas, kas reikštų mūsų piliečių sudėties pasikeitimą ir t. t. Šis kelias – nepaprastai pavojingas“, – mano Estijos parlamento pirmininkas.
Estijos ir Rusijos sienos sutartis buvo pasirašyta 2014 metų vasario 18 d. Estijos vardu ją pasirašė užsienio reikalų ministras Urmas Paetas, Rusijos – URM vadovas Sergejus Lavrovas.
Pagal 1920 metų Tartu sutartį, kurią sudarė Estija ir Rusija, dalis Pečiorų rajono ir Janilino miestas (Ivangorodas) priklausė Estijai, bet po jos aneksijos 1940 metais šios teritorijos atiteko Rusijai.
Rusijos URM ne kartą pareiškė, kad Estijai „prisijungus“ prie SSRS, Tartu taikos sutartis neteko galios.
Juridiniu požiūriu Estijos ir Rusijos siena kol kas nenustatyta.
Estija yra vienintelė NATO narė, neturinti ratifikuotos sienos sutarties su Rusija. Abi šalys visai neseniai – praėjusį pavasarį – susikibo dėl 1920 metų sutarties, nustatančios Rusijos ir Estijos sieną, kurią Talinas vadina savo gimimo liudijimu, o Maskva laiko negaliojančia.