Apie 30 karių, dislokuotų Bagdade ir Tadži, bus perkelti į Jordaniją ir Kuveitą, naujienų agentūrai AFP sakė Gynybos ministerijos atstovas. Jo teigimu, karių išvedimas „netrukus prasidės“.
Su IS kovojančioje koalicijoje yra apie 415 vokiečių karių, o maždaug 120 dislokuoti Irake.
Toks sprendimas priimtas po praėjusios savaitės JAV bepiločio orlaivio smūgio, per kurį Bagdade nukautas vienas įtakingas iraniečių generolas.
Sekmadienį Irako parlamentas priėmė rezoliuciją, kuria raginama iš šalies išvaryti JAV vadovaujamos koalicijos prieš IS karius.
Vėlų pirmadienį Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas sakė, kad vokiečių kariai Irake dislokuoti remiantis tuo, kad „turime Irako vyriausybės ir parlamento kvietimą“.
„Jei to daugiau nebebus,.. tada neturėsime teisinio pagrindo ten būti. Turime kuo greičiau dėl to pasitikslinti su atsakingais asmenimis Bagdade“, – pridūrė jis.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK premjeras Borisas Jonsonas išvakarėse bendrame pareiškime ragino Iraką nepakenkti kovai su IS džihadistais.
„Šiomis aplinkybėmis nepaprastai svarbu išsaugoti [su IS kovojančią] koaliciją. Raginame Irako vadovybę toliau užtikrinti būtiną paramą koalicijai“, – rašoma bendrame lyderių pareiškime.
Didžioji Britanija iki minimumo sumažino darbuotojų skaičių savo ambasadose Irake ir Irane
Didžioji Britanija iki minimumo sumažino darbuotojų skaičių savo ambasadose Irake ir Irane, kai po įtakingo Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymo padėtis regione smarkiai susikomplikavo.
Tai pirmadienio vakarą pranešė televizijos kanalas „Sky News“, remdamasis diplomatiniais šaltiniais.
Jo žiniomis, darbuotojų ir jų šeimų narių išsiuntimas į tėvynę yra atsargumo priemonė. Šio žingsnio priežastis nėra žvalgybos duomenys, kurie leistų daryti išvadą, kad ruošiamasi pulti Jungtinės Karalystės ambasadas. Didžiosios Britanijos ambasadoriai Bagdade ir Teherane liks buvimo šalyse ir toliau eis savo pareigas.
„Mums svarbiausia – mūsų darbuotojų saugumas. Mes reguliariai analizuojame situaciją šioje srityje ir imamės priemonių jiems apsaugoti. Mūsų ambasados Bagdade ir Teherane tęsia darbą“, - sakė „Sky News“ Didžiosios Britanijos URM atstovas.
Situacija Artimuosiuose Rytuose susikomplikavo po to, kai sausio 3 d. Pentagonas pranešė surengęs ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimani. Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat informavo, kad šis smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.
Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už Qasemo Suleimani mirtį.
Sekmadienį Irako parlamentas skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kurioje reikalaujama išvesti iš šalies visą užsienio kariuomenę. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.