Laikydamos savo herojaus portretus minios susirinko prie Teherano universiteto, kur šalies aukščiausiasis lyderis ruošėsi vadovauti maldoms už nukautą generolą, pranešė naujienų agentūros AFP korespondentas.
Revoliucijos gvardijos Kudso (Jeruzalės) specialiųjų pajėgų vadas Q. Soleimani, vadovavęs Irano Artimųjų Rytų operacijoms, buvo nukautas per JAV bepiločio orlaivio smūgį, suduotą penktadienį netoli Bagdado oro uosto. Jam buvo 62 metai.
Tą ataką liepė surengti JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pareiškęs, kad iraniečių kariuomenės vadas „aktyviai“ planavo įvykdyti išpuolį prieš amerikiečių diplomatus ir pajėgas Irake.
Jo nužudymas paaštrino įtampą tarp Teherano ir Vašingtono.
Iranas vėlai sekmadienį paskelbė, kad nebevykdys įsipareigojimų pagal 2015-ųjų branduolinį susitarimą. Šis paktas jau ir taip buvo atsidūręs prie žlugimo slenksčio, D. Trumpui 2018 metų gegužę iš jo vienašališkai išvedus savo šalį.
Nepaisant paryčiais tvyrančio šalčio, juodai apsirengusios moterys žygiavo Revoliucijos gatve universiteto link kartu su vyrais, nešusiais vėliavas su šiitų imamų vardais.
„Šalin JAV“, – buvo užrašyta ant vieno iš transparantų, kurį nešė viena jauna moteris, dėvėjusi juodą čadrą.
Procesija buvo tiesiogiai transliuojama per valstybinę televiziją, o ekranų viršutiniame kairiajame kampe buvo vaizduojamas juodas kaspinas pagerbti velioniui.
Iraniečių aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pažadėjo „žiauriai atkeršyti“ ir paskelbė trijų dienų gedulą.
Atrodė, kad A. Khamenei verkė melsdamasis prie vėliavomis uždengtų karstų, kuriuose buvo Q. Soleimani ir dar penkių „kankinių“ palaikai.
Aukščiausiąjį lyderį lydėjo Q. Soleimani sūnus, naujasis Kudso pajėgų vadas Esmailas Qaani, Irano prezidentas Hassanas Rouhani, parlamento pirmininkas Ali Larijani ir Gvardijos vyriausiasis vadas generolas majoras Hosseinas Salami.
„Triuškinantis atsakas“
Žmonės meldėsi kartu su A. Khamenei, kalbėjęs lūžtančiu balsu.
„Turime imtis triuškinančio atsako“, – naujienų agentūrai AFP sakė vienas iš ceremonijos dalyvių.
„Turime taikytis į bet kokią karinę bazę, kurią jie turi regione. Turime pulti visas [bazes], kurias gali pasiekti mūsų raketos“, – pareiškė Afkhami prisistatęs 61 metų verslininkas.
Viename iš minios atsineštų plakatų buvo parašyta „žiaurus kerštas“.
Žygiuodami universiteto link viena pagrindinių Irano sostinės arterija gedulo maršo dalyviai skandavo „mirtis Amerikai“ ir „mirtis Izraeliui“, taip pat mojavo Irako, Libano ir kitų šalių vėliavomis.
Procesija buvo surengta po to, kai Q. Soleimani palaikai sekmadienį buvo atgabenti į Iraną. Karstas iš pradžių buvo nešamas pietvakarinio Ahvazo miesto gatvėmis, o paskui nuvežtas į Mašhado miestą, esantį šalies tolimuose šiaurės rytuose.
Pasak Revoliucinės gvardijos atstovų, dėl didžiulio eisenos dalyvių skaičiaus Mašhade teko atšaukti ceremoniją, kuri turėjo įvykti sekmadienio vakarą Teherane.
Užuojautos banga
Veikėjai Artimuosiuose Rytuose ir už jų ribų pradėjo reikšti užuojautą dėl Q. Soleimani, kuris buvo laikomas antruoju pagal įtaką šiitiškos respublikos asmeniu po aukščiausiojo lyderio, žūties.
Irako vyriausiasis šiitų dvasininkas didysis ajatola Ali Sistani sekmadienį pareiškė užuojautą A. Khamenei, skelbiama aukščiausiojo lyderio oficialioje svetainėje.
„Soleimani kankinystė sukėlė didelį liūdesį“, – nurodoma pareiškime.
„Jo unikalus vaidmuo daugelį metų kovojant su „Daesh“ elementais Irake ir didelis skausmas, kurį jis patyrė eidamas šiuo keliu, nebus pamiršti“, – priduriama jame turint omeny grupuotę „Islamo valstybė“.
Afganistano prezidentas Ashrafas Ghani taip pat išreiškė užuojautą, kalbėdamasis telefonu su H. Rouhani.
Remiantis Afganistano prezidentūros išplatintu pareiškimu, A. Ghani patikino H. Rouhani, kad „Afganistano teritorija niekada nebus naudojama [puolant] kurią nors kitą šalį“.
Q. Soleimani nužudymas pakurstė būgštavimus dėl naujo konflikto Artimuosiuose Rytuose.
Tuo metu D. Trumpas sekmadienį perspėjo Teheraną, kad JAV pajėgos yra nusitaikiusios į 52 objektus Irane, kuriems būtų „labai greitai ir labai stipriai“ smogta, jei šiitiška respublika užpultų amerikiečių karius ar pozicijas.
Sekmadienį Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai paragino deeskaluoti padėtį Artimuosiuose Rytuose.
„Raginame visus veikėjus pademonstruoti didžiausią santūrumą ir atsakomybę“, – rašoma bendrame pareiškime.
Merkel, Macronas ir Johnsonas ragina Iraną laikytis branduolinio susitarimo
Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai sekmadienį paragino Iraną atsisakyti priemonių, prieštaraujančių 2015 metų branduoliniam susitarimui, Teheranui paskelbus, kad jis daugiau nebesilaikys apribojimų dėl urano sodrinimo.
„Raginame Iraną atšaukti visas priemones, neatitinkančias branduolinio susitarimo“, – bendrame pareiškime sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK premjeras Borisas Džonsonas.
Iranas sekmadienį pranešė, kad šalis nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų.
Tokį žingsnį Iranas žengė Jungtinėms Valstijoms praėjusią savaitę nukovus aukšto rango šalies generolą Qasemą Soleimani.
2015-ųjų branduolinį susitarimą su Iranu sudarė penkios nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės (JK, Prancūzija, Kinija, Rusija ir Jungtinės Valstijos) taip pat Vokietija. Pagal jį Teheranui buvo atšauktos sankcijos mainais į jo branduolinės programos apribojimus, kuriais siekta užkirsti kelią šiitiškai respublikai pasigaminti branduolinių ginklų.
Tačiau 2018 metų gegužę branduolinė sutartis, oficialiai vadinama Bendruoju išsamių veiksmų planu (Joint Comprehensive Action Plan, JCPOA), pakibo ant plauko, kai Jungtinės Valstijos paskelbė apie savo pasitraukimą ir sugrąžino Iranui sankcijas. Iranas savo ruožtu nustojo vykdyti dalį pagal branduolinį susitarimą prisiimtų įsipareigojimų.
Tvyrant didžiulei įtampai po praėjusio penktadienio JAV raketų smūgio Bagdado oro uoste, per kurį buvo nukauti Irano revoliucinės gvardijos Kudso (Jeruzalės) pajėgų vadas Q. Soleimani ir sukarintų pajėgų tinklo „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al Muhandisas, Europos šalių lyderiai taip pat paragino Teheraną susilaikyti nuo „tolesnių smurtinių veiksmų ar paramos jiems“.
„Dabar nepaprastai svarbu deeskaluoti [įtampą]. Raginame visas suinteresuotas šalis elgtis kuo santūriau ir atsakingiau“, – bendrame pareiškime pažymėjo lyderiai.
Jie taip pat paragino visas šalis savo veiksmais nepakenkti kovai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), Irako parlamentui priėmus rezoliuciją, kurioje reikalaujama, kad iš šalies būtų išvesti tūkstančiai ten esančių amerikiečių karių.
„Šiomis aplinkybėmis nepaprastai svarbu išsaugoti [su IS kovojančią] koaliciją. Raginame Irako vadovybę toliau užtikrinti būtiną paramą koalicijai“, – rašoma bendrame lyderių pareiškime.
Šiuo metu keliose bazėse Irake yra dislokuota apie 5 200 amerikiečių karių. Šis kontingentas priklauso platesnei tarptautinei koalicijai, kurią Irako valdžia 2014 metais pakvietė padėti kovoti su IS.
Bendras Vokietijos, Prancūzijos ir JK lyderių pareiškimas buvo išplatintas po jų pokalbio telefonu.
Anksčiau sekmadienį Vokietijos vyriausybės atstovas spaudai informavo, kad trijų šalių lyderiai sutarė bendromis pastangomis siekti įtampos regione deeskalacijos.