Savo lėktuve prezidentas taip pat sakė, kad paskelbs „labai dideles sankcijas“ Irakui, jei jis įgyvendintų parlamento raginimą išprašyti JAV karius iš šalies.

Praėjusią savaitę per amerikiečių antskrydį netoli Bagdado oro uosto žuvo Q. Soleimani ir Irako karininkas Abu Mahdi al Muhandisas.

Grasina sankcijomis Irakui


Jungtinės Valstijos imsis sankcijų prieš Iraką, jei šis priešiškai elgsis Amerikos atžvilgiu. JAV prezidentas D. Trumpas tai pareiškė žurnalistams savo lėktuve pakeliui iš Floridos į Vašingtoną.

„Jeigu bus kažkokio priešiškumo, jeigu jie padarys tai, kas mums atrodys nepriimtina, mes imsimės sankcijų prieš Iraką, labai griežtų sankcijų“, - sakė Baltųjų rūmų šeimininkas.

D. Trumpas tai pareiškė, paprašytas pakomentuoti Irako parlamento sprendimą dėl užsienio kariuomenės išvedimo iš šalies. Pasak jo, jei kariuomenės išvedimas vyks nelabai draugiškomis aplinkybėmis, tai Vašingtonas imsis prieš Iraką „tokių sankcijų, kokių jie dar niekada nematė“. „Palyginti su jomis sankcijos Iranui atrodys nuobodžios“, - pridūrė Amerikos lyderis.

Kartu D. Trumpas pabrėžė, kad Amerikos kariuomenė nepaliks Irako teritorijos, kol Bagdadas nesumokės Vašingtonui už ten pastatytą aviacijos bazę. „Mes ten turime labai brangią aviacijos bazę. Jos statyba atsiėjo milijardus dolerių. Mes neišeisime, kol jie mums už tai nesumokės“, - sakė JAV prezidentas.

Anot jo, Jungtinės Valstijos „Irake išleido daug pinigų“. „Aš jums jau sakiau, Irakas buvo blogiausias sprendimas, įžengimas į Artimuosius Rytus buvo blogiausias sprendimas, kurį kada nors priėmė mūsų šalis. Bet mes įžengėme, mes esame ten. Ir mes išeiname, išeiname iš daugelio rajonų“, - pridūrė D. Trumpas.

Sekmadienį Irako parlamentas skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę padaryti galą užsienio kariniam buvimui šalyje ir nutraukti darbą pagal saugumą susitarimą, sudarytą su tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgomis. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.

Posėdis vyko smarkiai padidėjus įtampai šalyje po kelių JAV smūgių Irako teritorijai. Sausio 3 d. Pentagonas pranešė surengęs raketų ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat informavo, kad šis smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.

Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už Q. Suleimanio mirtį.

Europa ragina Iraną laikytis branduolinio susitarimo


Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės lyderiai sekmadienį paragino Iraną atsisakyti priemonių, prieštaraujančių 2015 metų branduoliniam susitarimui, Teheranui paskelbus, kad jis daugiau nebesilaikys apribojimų dėl urano sodrinimo.

„Raginame Iraną atšaukti visas priemones, neatitinkančias branduolinio susitarimo“, – bendrame pareiškime sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JK premjeras Borisas Džonsonas.

Iranas sekmadienį pranešė, kad šalis nebesilaikys jokių 2015 metų branduolinio susitarimo apribojimų.

Tas susitarimas turėjo apriboti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų Teheranui atšaukimą.

Tokį žingsnį Iranas žengė Jungtinėms Valstijoms praėjusią savaitę nukovus aukšto rango šalies generolą Qasemą Soleimani.