2015-ųjų susitarimas turėjo apriboti Irano branduolinę programą mainais į sankcijų Teheranui atšaukimą.

Tokį žingsnį Iranas žengė Jungtinėms Valstijoms penktadienį nukovus aukšto rango šalies generolą Qasemą Soleimani.

Po Vyriausybės posėdžio Irano valstybinė televizija paskelbė, kad šalis lieka atvira deryboms su partnerėmis Europoje, nors joms kol kas nepavyko Teheranui pasiūlyti būdo parduoti savo naftą nepaisant JAV sankcijų.

Iranas taip pat neatsiėmė pažado nesiekti susikurti branduolinio ginklo.

Tačiau sekmadienio pareiškimas yra aiškiausias Irano grasinimas nuo tada, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė apie pasitraukimą iš sutarties 2018 metų gegužę.

Šis pranešimas taip pat dar labiau padidins įtampą Artimuosiuose Rytuose, ilgamečiam Irano priešui Izraeliui prižadėjus niekada neleisti Teheranui pagaminti branduolinės bombos.

DELFI primena, kad pagal sunkiai pasiektą 2015 metų susitarimą Iranas sutiko įšaldyti savo branduolinę programą mainais į skaudžių tarptautinių sankcijų panaikinimą.

Tai buvo proveržis, užbaigęs 12 metų trukusią konfrontaciją tarp Irano ir Vakarų, nerimavusių, kad Teheranas kuria branduolinę bombą.

Antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas turi paskelbti savo sprendimą dėl JAV sankcijų sušvelninimo, kuriuo grindžiamas šis, jo žodžiais, „labai blogai suderėtas“ susitarimas. Toliau pateikiame faktų apie šį susitarimą – Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).

21 derybų mėnuo


Derybos prasidėjo 2013 metų birželį, tarp Irano ir Vokietijos bei penkių nuolatinių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių: Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos, Jungtinių Valstijų.

Pagrindinės nuostatos Pagal susitarimą laikas, kurio Iranui reikėtų norint pasigaminti vienai bombai pakankamą skiliosios medžiagos kiekį, turi būti mažiausiai vieni metai. Tokia padėtis turi išlikti mažiausiai 10 metų.

Tarp kitų nuostatų yra Teherano sutikimas sumažinti savo turimų dujų centrifugų, kuriose uranas gali būti sodrinamas ne vien jėgainių kurui, bet ir branduoliniams ginklams, skaičių nuo daugiau kaip 19 tūkst. iki 5 060. Toks lygis irgi turi būti išlaikytas 10 metų. Visas sodrinimas pagal susitarimą gali vykti tik viename objekte. Iki susitarimo Iranas turėjo 12 t mažai prisodrinto urano, kurio po tolesnio sodrinimo užtektų keliems branduoliniams užtaisams. JCPOA nustato, kad šios atsargos 15 metų turi neviršyti iki 300 kilogramų.

Iranui 15 metų leidžiama gaminti tik nedaug prisodrintą uraną.

Kontrolė


Tarptautinei atominės energetikos agentūrai (TATENA) įpareigota iki 25 metų reguliariai tikrinti tokius objektus kaip urano kasyklos ir centrifugų gamyklos. JT inspektoriai devynis kartus patvirtino, kad Iranas laikosi susitarimo. Praėjusį kartą tai buvo padaryta lapkritį.

Sušvelnintos sankcijos

Susitarimas sudarė sąlygas iš dalies panaikinti tarptautines sankcijas Iranui ir atvėrė galimybes užsienio investuotojams. Kontraktus suskubo sudaryti prancūzų energetikos milžinė „Total“, automobilių gamintojos PSA ir „Renault“. Tačiau JT embargai dėl įprastinės ginkluotės pardavimo ir balistinių raketų liko galioti atitinkamai iki 2020 ir 2023 metų.

Gegužės 12-osios ultimatumas


2017 metų spalį D. Trumpas atsisakė patvirtinti, kad Iranas gerbia savo įsipareigojimus pagal JCPOA, bet nesugrąžino sankcijų ir neatsisakė paties susitarimo. Sausio mėnesį D. Trumpas vėl atidėjo sankcijas, bet pareikalavo partnerių Europoje iki gegužės 12 dienos, kai jis vėl turės spręsti dėl sankcijų atidėjimo, „ištaisyti jo baisius trūkumus“. Artėjant šiam terminui JAV lyderis sakė, kad savo sprendimą paskelbs antradienį, taip staiga nutraukdamas Didžiosios Britanijos, Vokietijos ir Prancūzijos pastarosios savaitės pastangas gelbėti susitarimą. Irano prezidentas Hassanas Rouhani sekmadienį perspėjo, kad Jungtinėms Valstijoms pasitraukus iš Teherano ir pasaulio galybių susitarimo dėl iraniečių branduolinės programos, Vašingtonas pasigailės „kaip niekada anksčiau“.