Teisę balsuoti rinkimuose, rengiamuose kelios dienos nuo Kroatijos pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžios, turi apie 3,8 mln. žmonių.
Bendrijai didelį susirūpinimą kelia artėjantis „Brexit“ ir nesutarimai įvairiausiais klausimais, pradedant klimato kaita, baigiant imigracijos politika. Tuo metu Zagrebas stengiasi suvaldyti emigracijos krizę, korupciją ir išjudinti savo stringančią ekonomiką.
Centro dešiniajai stovyklai priklausanti dabartinė prezidentė Kolinda Grabar-Kitarovič sako atstovaujanti „tikrąją Kroatiją“, o jos varžovas socialdemokratas Zoranas Milanovičius žada kurti „normalią“ liberalią lygių piliečių demokratiją.
Šioje šalyje prezidento vaidmuo yra veikiau reprezentacinis, tačiau Kroatijos vadovas taip pat atstovauja šaliai pasaulio arenoje, koordinuoja užsienio politiką su vyriausybe ir vadovauja ginkluotosioms pajėgoms.
Balsavimo baigtis kol kas sunkiai prognozuojama: naujausia agentūros „Ipsos“ apklausa rodo, kad Z. Milanovičius trimis procentais lenkia K. Grabar-Kitarovič.
Pasak analitikų, valdančiosios Kroatijos demokratinės sąjungos (HDZ) remiamos K. Grabar-Kitarovič perrinkimas priklausys nuo gebėjimo palenkti į savo pusę dešiniojo sparno rinkėjus, per gruodį vykusį rinkimų pirmąjį ratą parėmusius trečioje vietoje likusį nacionalistinių pažiūrų folkmuzikos dainininką Miroslavą Škoro (Miroslavą Škorą).
Buvęs premjeras Z. Milanovičius, tvirtai palaikomas miestuose, surinko daugiausiai – apie trečdalį – balsų per pirmąjį prezidento rinkimų ratą. Jo tvirtas pozicijas iš dalies nulėmė dešiniųjų susiskaldymas.
Analitikų teigimu, pirmojo rinkimų rato rezultatai parodė išaugusią paramą griežto kurso atstovams; tokios tendencijos pastebimos ir kitose Europos valstybėse, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Vengrijoje.
Rinkimų apylinkės atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir veiks iki 19 val. vietos (20 val. Lietuvos) laiku. Pirmųjų rezultatų tikimasi sulaukti apie 20 val. vietos (21 val. Lietuvos) laiku.