Įstatymas priimtas likus mažiau nei dviem savaitėms iki naujo Taivano prezidento rinkimų.
Vadinamasis antiinfiltracijos įstatymas buvo priimtas Pekino atžvilgiu skeptiškai nusistačiusios prezidentės Tsai Ing-wen partijos iniciatyva, nors tam griežtai priešinosi opozicinė Kuomintango partija (KMT).
Teisės aktas draudžia „priešiškoms“ užsienio jėgoms užsiimti agitavimu, lobizmu, skirti politinio pobūdžio aukas, trikdyti viešąją tvarką ar skleisti su rinkimais susijusią dezinformaciją.
Už šio įstatymo nesilaikymą gali būti skirta iki penkerių metų kalėjimo ir bauda iki maždaug 332 tūkst. JAV dolerių (297 tūkst. eurų).
KMT įstatymų leidėjai per parlamento posėdį išskleidė šį teisės aktą smerkiantį plakatą, o per balsavimą susilaikė.
Jie paragino rinkėjus nubausti Tsai Ing-wen Demokratinės pažangos partiją (DPP) per sausio 11 dieną vyksiančius rinkimus.
Prie parlamento susirinkę dešimtys prokiniškų pažiūrų aktyvistų laikė iškėlę plakatus su užrašais „Laũk kartu su Tsai Ing-wen“ ir „Žaliasis [DPP] teroras“.
Šis teisės aktas tapo viena karščiausių temų artėjant rinkimams ir vykstant audringoms politinėms diskusijoms dėl santykių su Kinija.
Tsai Ing-wen antradienio balsavimą pavadino kova už Taivano laisvę ir demokratiją. Antros kadencijos sieksianti politikė rinkimuose varžysis su KMT kandidatu, Gaosiongo miesto meru Han Kuo-yu, pasisakančiu už šiltesnius santykius su Pekinu.
Prezidentė sakė, kad priimtas teisės aktas yra atsakas į „Taivano visuomenėje tvyrantį nerimą dėl visapusiško Kinijos skverbimosi“.
„Mes priėmėme šį teisės aktą, kad užkirstume kelią Kinijai, kuri vienintelė kelia grėsmę Taivanui, pasitelkus agresyvią kontrolę ir savo finansinius išteklius kenkti Taivano demokratinei veiklai, daryti jai įtaką ar ją sabotuoti“, – po balsavimo sakė DPP įstatymų leidėjas Wang Ting-yu.
Taivano politiką Kinijos atžvilgiu nustatanti Žemyninių reikalų taryba pareiškė, kad naujasis įstatymas padės sustiprinti salos „demokratinę apsaugą“.
Kinijos „propaganda ir infiltracija, kuriomis siekiama supriešinti Taivaną, stiprėja ir kelia grėsmę mūsų nacionaliniam saugimui, taip pat mūsų socialinei tvarkai bei demokratinei politikai“, rašoma tarybos išplatintame pareiškime.
Pekinas padidino karinį ir diplomatinį spaudimą Taivanui nuo tada, kai 2016 metais prezidente buvo išrinkta Tsai Ing-wen, kurios vyriausybė atsisako laikyti salą „vienos Kinijos“ dalimi.
Kinija tebelaiko Taivaną savo teritorijos dalimi, kurią reikia susigrąžinti, prireikus – jėga, nors žemyninė dalis ir sala gyvena atskirai nuo pilietinio karo pabaigos 1949 metais.
Vadinamasis antiinfiltracijos įstatymas buvo priimtas sustiprėjus susirūpinimui dėl Kinijos šnipinėjimo ir bandymų daryti įtaką prieš rinkimus.
Praėjusį mėnesį Australijoje vienas kinas šalies žiniasklaidai pareiškė, kad buvo šnipas, dalyvavęs slaptose poveikio operacijose Taivane.
Kinija tai kategoriškai paneigė ir apkaltino tą vyrą, kad jis yra bedarbis sukčius ir bėglys.