O ir visame Vakarų pasaulyje, kaip rodo apklausos, socializmas tampa vėl patrauklus. Pernai, Karlo Marxo 200-ųjų gimimo metinių proga, rinkos tyrimų instituto Ipsos daryta apklausa nustebino net pačius tyrėjus: 49 proc. britų, 45 proc. vokiečių ir 39 proc. amerikiečių mano, jog socialistiniai idealai turi didelę vertę visuomenei. Panašias nuotaikas nustatė visuomenės nuomonės bei rinkos tyrimų centras Gallup, apklausęs JAV jaunimą: 51 proc. 18-29 metų amžiaus amerikiečių yra geros nuomonės apie socializmą, o kapitalizmą palankioje šviesoje mato tik 45 procentai.
Vokietijoje vien idėjiniu prielankumu neapsiribojama: jau kuris laikas televizijos laidose ir spaudoje atvirai skamba sistemos kritika ir klasių kovos retorika, diskutuojama apie nekilnojamo turto firmų „kolektyvizaciją“ ir valstybinį pramonės planavimą. Socialdemokratus šioje srityje aktyviai remia žalieji su kitais klimato gelbėtojais. Tai tikras socialistinės nostalgijos sąjūdis, – konstatuoja ne vienas politinis komentatorius.
Socialistinis solidarumas – be ribų ir sienų
Kairuolišku radikalumu pasižymėjo šiųmetinis Vokietijos jaunųjų socialdemokratų kongresas. Jo dalyvių priimtoje programoje „Projektas: sicialdemokratijos posūkis į kairę“ užsibrėžta siekti naujos visuomeninės bei ekonominės tvarkos.
„Mes, jaunieji socialdemokratai, privačią gamybos priemonių nuosavybę laikome nesuderinama su demokratine ir socialistine ekonomine tvarka“, – skelbiama programoje. „Svarbiausias gamybos priemones“, įskaitant žemę, stambias gamyklas su įranga, „visas viešąsias paslaugas teikiančias struktūras bei sistemas“, stambias logistikos įmones, bankus bei „nustatytą sumą peržengiantį privatų kapitalą“ reikia „suvisuomeninti“.
Privatus gyvenamojo ploto organizavimas turi tapti „tik išimtimi“. Būtina forsuoti socialinio būsto statybas, stiprinti būsto statymo kooperatyvus, nusavinti „stambias būsto rinkos įmones“. Kritikos suvažiavime sulaukė tik neatlygintino nusavinimo idėja, – susivokta, jog tai galėtų prieštarauti konstitucijai, – informavo dienraštis „Die Welt“.
Be to, jaunieji socialdemokratai į savo programą įtraukė „globalios teisės į migraciją“ punktą. „Mums aišku, kad visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų kilmės, turi būti leista gyventi ten, kur jie nori“, – rašoma programoje. Europos Sąjungos sienų apsaugos agentūra „Frontex“ turi būti panaikinta, ES ar Vokietija privalo įvesti „humanitarinę vizą“, kuri „be mokesčių ir nebiurokratiškai“ turėtų būti išduodama ambasadose. Turi būti organizuojamas ir finansuojamas saugus transportas migrantams.
Pagaliau, vadovaudamiesi žmonių lygybės bei solidarumo principais, jie reikalauja: „Kol dar nėra įvesta europietiška ar pasaulio piliečių pilietybė, visiems Vokietijoje gyvenantiems žmonėms turi būti suteikta tiek aktyvi, tiek ir pasyvi rinkimų teisė.“
Posūkis kairėn – su vairininku Kevinu Kühnertu
Tai – tik keli radikalūs jaunųjų socialdemokratų programiniai punktai, prieš mėnesį linksniuoti šalies medijose. Tūlas komentatorius tada atlaidžiai numojo ranka: tai – tik nesusitupėjusių teoretizavimas, būdingas gerovėje augusiam jaunimėliui. Tačiau Juso vadas K. Kühnertas tikino: „Mes į šiuos reikalus žiūrime rimtai, siekdami, kad jie taptų realybe“.
Dabar, kai su aktyvia K. Kühnerto parama (to nė jis pats neneigia) naujaisiais SPD pirmininkais buvo išrinkta kairiajam sparnui priklausanti pora Norbertas Walteris-Borjansas ir Saskia Esken, jo pozicijos partijoje gerokai sustiprėjo. O ir pats trisdešimtmetis politikas tapo vienu iš SPD pirmininko pavaduotojų. Dabartinė vyriausybinė socialdemokratų koalicija su konservatyviu CDU/CSU bloku K. Kühnertui nepriimtina, jis siektų koalicijos su kairuoliška partija „Kairė“ ir žaliaisiais.
Ir tai suprantama. „Žalieji raudonesni, nei iš pirmo žvilgsnio atrodo,“ – neseniai žurnale „Focus“ pastebėjo publicistas Hugo Mülleris-Voggas, išvardinęs šešias žaliuosius ir „visų atspalvių raudonuosius“ suartinančias pozicijas.
Kol kas, kaip rodo rinkėjų apklausos, tokia koalicija daugumos nesurinktų. Ypač apgailėtinai atrodo socialdemokratai, dar neseniai vadinęsi „liaudies partija“. Dabar apklausose jie jau kuris laikas surenka vos 11-13 proc., – mažiau nei kraštutinė dešinioji „Alternatyva Vokietijai“.
Socialdemokratai skelbia „Proveržį į naujus laikus“
Būtent taip vadinasi pagrindinis SPG kongreso pranešimas, iš kurio aiškėja: išvesti partiją iš pasitikėjimo žemumų naujai išrinktieji lyderiai tikisi, toliau forsuodami kairės kursą.
S. Esken išeitį mato tik socializme. Pasak jos, „tikro“ socializmo iki šiol nėra buvę. Kaip atrodo tas „tikrasis“ socializmas, ji konkrečiau nepaaiškino. Tačiau, kaip matyti iš naujojo SPD lyderių dueto reikalavimų vyriausybinės koalicijos partneriams, socializmas pirmiausia reiškia naujas valstybės skolas, didesnį geriau uždirbančių gyventojų apmokestinimą ir „perskirstymą daugumai“.
Vietoj piliečių aktyvumą skatinančios jie siūlo išlaikytinių politiką: socialinę pašalpą be spaudimo įsidarbinti, vaikų garantinius pinigus (priklausomai nuo finansinės šeimos padėties – nuo 250 iki beveik 500 eurų už vaiką per mėnesį). Iš kur rasis pinigų tokioms dosnioms socialinėms dovanoms, jie nenurodo.
Pagal motto: „Jie nesėja, jie nepjauna, bet socialinė valstybė juos maitina“, – šmaikštauja publicistas H. Mülleris-Voggas.
Kyla rūpestis dėl verslo vietos Vokietijos
Akivaizdus socialdemokratų partijos posūkis kairėn sukėlė prieštaringas reakcijas. Politikos apžvalgininkai pastebi, kad vieta kairėje jau užimta, kad dviejų kairuoliškų partijų Vokietijai nereikia. Buvęs partijos „Kairė“ lyderis Oskaras Lafontaine‘as socialdemokratams jau pasiūlė susijungti su kairuoliška „Kaire“. Liberalaus socialdemokratų sparno nariai ūmai pasijuto esą benamiai. Būta jau ir viešų pareiškimų apie išstojimą iš partijos.
Kol kas, socialdemokratams nepasitraukus iš koalicijos, kaip kad rinkiminėje kampanijoje skelbė kairuoliškas duetas N. Walteris-Borjansas su S. Esken ir jų rėmėjas K. Kühnertas, pirminis jaudulys atlėgo. Tačiau koalicinė vyriausybė tapo dar trapesnė. Nes aišku: naujoji SPD dar labiau kankins koalicijos partnerį, – pastebi dienraštis „Die Welt“.
Medijose skamba centro dešinės politikų, pramonės ir verslo atstovų bei politologų perspėjimai, kad kairėn pasukusios SPD deklaruotasis „proveržis į naujus laikus“ gali neigiamai atsiliepti šalies ekonomikai. Ar stiprėjantis kairės ideologinis fundamentalizmas nepakenks verslo vietai Vokietijai?Kur link suka federalinė respublika? Kuo dar šioje šalyje galima pasitikėti? – tokie ir panašūs klausimai dabar kyla ne vienam, stebinčiam Vokietijoje vis ryškiau šviečiančius „demokratinio socializmo“ gaisus.