U. von der Leyen pareigas perėmė gruodžio 1 d. kartu su naujuoju Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu ir ES užsienio politikos vadovu Josepu Borrelliu.
JAV kiek anksčiau išreiškė viltį, kad ES vadovų pasikeitimas gali būti tinkama proga persvarstyti bloko ir Vašingtono santykius, kurie pastaruoju metu buvo įtempti dėl prekybos, klimato ir Irano branduolinės veiklos susitarimo klausimų.
Paskambinusi mandagaus pokalbio, U. von der Leyen su D. Trumpu trumpai šnekėjosi apie JAV–ES santykius, tviterio paskyroje rašė EK pirmininkė.
„Esu įsitikinusi, kad artima Europos ir JAV draugystė bei bendradarbiavimas yra būtini bendrai sėkmei pasiekti. Mes (abi pusės) norime teisingos partnerystės. Nekantrauju susitikti 2020 m. pradžioje“, – rašoma U. von der Leyen tviterio paskyroje.
Vis dėlto, dauguma Briuselio ir Vašingtono nesutarimų lieka neišspręsti.
Vienas pagrindinių EK pirmininkės prioritetų – spręsti klimato krizę. Tačiau JAV pasitraukė iš 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo ir yra kaltinamos trukdant pasiekti numatytus klimato įsipareigojimus.
Nors Vašingtonas neskubėjo priimti sprendimo dėl didesnių muitų Europoje gaminamiems automobiliams, tačiau ši galimybė dar nėra pamiršta. Abi pusės taip pat nesutaria dėl siekio pertvarkyti Pasaulio prekybos organizaciją.
ES taip pat siekia išsaugoti 2015 m. pasirašytą Irano branduolinės veiklos susitarimą po to, kai Vašingtonas, pernai pareiškęs, jog susitarimas negali apriboti Teherano, iš jo pasitraukė ir atnaujino Iranui skiriamas sankcijas.