Turėdama lėktuvnešį „Shandong“ Kinija tampa viena iš nedaugelio valstybių, turinčių ne vieną šio tipo laivą. Kaip pranešama, Pekinas šiuo metu statosi trečiąjį lėktuvnešį.
„Shandong“ yra pirmasis savarankiškai pasistatytas lėktuvnešis. Antradienį jis buvo perduotas Liaudies išvadavimo armijos karinėms jūrų pajėgoms Sanjos uoste pietinėje Hainano saloje.
Kaip praneša valstybinė žiniasklaida, ceremonijoje dalyvavo Kinijos prezidentas Xi Jinpingas.
Hainano provincija yra Pietų Kinijos jūroje į rytus nuo Vietnamo, pretenduojančio į dalį šios jūros kartu su Malaizija, Filipinais, Taivanu ir Brunėjumi.
Lapkritį Kinija patvirtino, kad „Shandong“ praplaukė per Taivano sąsiaurį vykdydamas „įprastus“ mokymus ir bandymus. Taivanas į šį įvykį reagavo piktai.
Kinija, demokratinį Taivaną laikanti savo teritorijos dalimi, suintensyvino karinius manevrus aplink salą, kai joje 2016 metais į valdžią atėjo Pekino atžvilgiu skeptiškai nusistačiusi prezidentė Tsai Ing-wen, šiuo metu siekianti perrinkimo.
Kinijos kitas lėktuvnešis „Liaoning“, kurio nebaigtą statyti korpusą įsigijo iš Ukrainos, buvo priimtas į ginkluotę 2012 metais.
Didelės ambicijos
Kinijos karinės ambicijos pastaruoju metu didėja, o liepą Pekinas pristatė krašto apsaugos planą, kuriame kalbama apie modernios, aukšto technologinio lygio armijos sukūrimą.
Kinų išlaidos gynybai nusileidžia tik Jungtinių Valstijų kariniam biudžetui, nors ir gerokai atsilieka. Anksčiau šiemet Pekinas paskelbė apie planus dar šiais metais padidinti šias išlaidas 7,5 procento.
Kovą kinų valdžia nurodė, kad 2019 metais gynybai išleis 1,19 trln. juanių (150 mlrd. eurų), o ankstesniais metais išlaidos padidėjo 8,1 proc. iki 1,11 trln. juanių (142 mlrd. eurų), kaip rodo vyriausybės ataskaita, pristatyta kasmetinės Nacionalinis Liaudies Kongreso (NLK) sesijos pradžioje.
Kinijos nacionalistinis laikraštis „Global Times“ antradienį teigė, kad dėl „reikšmingų patobulinimų“ antrasis lėktuvnešis „nėra pirmojo kopija ir yra daug galingesnis“.
Kaip gegužę pranešė viena JAV ekspertų grupė, tuomet padarytos palydovo nuotraukos liudijo, jog statant trečiąjį kinų lėktuvnešį pasiekta apčiuopiamos pažangos.
Pastačius trečiąjį tokį karinį laivą, Kinija pateks į karinių jūrų pajėgų elito klubą, bet vis tiek smarkiai atsiliks nuo JAV, šiuo metu eksploatuojančių 10 branduolinių „Nimitz“ klasės „superlėktuvnešių“.