Žurnalistų paklaustas, ar prezidentų Vladimiro Putino ir Emmanuelio Macrono susitikime svarstytas generolo palaikų perdavimo klausimas, Dmitrijus Peskovas atsakė: „Kol kas negaliu patvirtinti, kad ši tema buvo paliesta, tačiau ji, suprantama, egzistuoja.“
Anot V. Putino atstovo, Kremlius žino, kad Prancūzijai Ch.-E. Gudino palaikų aptikimas yra svarbi naujiena.
„Anksčiau esame patvirtinę, kad jei Prancūzija kreipsis, Rusija teigiamai išnagrinės klausimą dėl tų palaikų sugrąžinimo“, – sakė D. Peskovas.
„Kalbant apie kažkokias ceremonijas ir t. t., jei tai bus derinama diplomatiniais kanalais, tai tikrai gali būti apsvarstyta“, – pridūrė jis.
Generolas Ch.-E. Gudinas žuvo per imperatoriaus Napoleono 1812 metų žygį į Rusiją.
Per tų metų rugpjūčio 19-ąją netoli Rusijos vakarinio Smolensko miesto vykusį Valutino mūšį generolą sunkiai sužeidė patrankos sviedinys. 44 metų karininkui buvo amputuota koja, bet praėjus trims dienoms jis mirė nuo gangrenos.
Prancūzų kariai generolo širdį pargabeno į tėvynę – dabar ji palaidota Per Lašezo kapinėse Paryžiuje. Tačiau nebuvo žinoma, kur atgulė likusi jo palaikų dalis, kol šią vasarą tyrėjai aptiko griaučius.
Siekiant patvirtinti palaidotojo tapatybę, buvo atlikti genetiniai tyrimai, naudojant Ch.-E. Gudino brolio Pierre'o-Cesario, kuris taip pat buvo Napoleono generolas, DNR.
Teigiama, kad Ch.-E. Gudinas buvo vienas labiausiai Napoleono vertintų generolų; jiedu lankė tą pačią karo mokyklą. Šio karininko vardas yra įrašytas ant Triumfo arkos monumento Paryžiuje.
Naujos jo palaikų paieškos buvo pradėtos gegužę ir finansuojamos vienos Prancūzijos ir Rusijos grupės, vadovaujamos Pierre'o Malinowski – istoriko ir buvusio kario, palaikančio ryšius su prancūzų kraštutiniais dešiniaisiais ir remiamo Kremliaus.
Smolensko apylinkėse dirbusi komanda iš pradžių vadovavosi buvusio Ch.-E. Gudino pavaldinio maršalo Davout prisiminimais. Šis karininkas organizavo generolo laidotuves ir rašė, kad Ch. E. Gudino palaidojimo vietą žymėjo piramide sudėti keturi patrankų sviediniai, sakė Rusijos archeologijos instituto direktorius Nikolajus Makarovas.
Kai šios hipotezės nepavyko patvirtinti, mokslininkai patikrino kitą teoriją, pagrįstą kito laidotuvių liudininko informacija. Jiems pavyko rasti medinį karstą, užkastą miesto parke po sena šokių aikštele.
Įsiveržimą į Rusiją išgyveno tik mažiau kaip 10 proc. Napoleono Didžiosios armijos (Grand Armee) karių.