Vienų iš seniausių Berlyno „Invalidenfriedhof“ kapinių prižiūrėtojas praeitą ketvirtadienį atėjęs į darbą pastebėjo, kad vienas kapas atvertas. Policija išsiaiškino, kad kaulai iš kapo nedingo.
R. Heydrichas buvo vienas iš nacistinės Vokietijos vykdytų Europos žydų žudynių organizatorių. Jis 1942 metų sausį pirmininkavo Vanzės konferencijai, kur buvo suplanuotas genocidinis Adolfo Hitlerio „Galutinis žydų klausimo sprendimas“.
Remiantis Vokietijos įstatymais, už kapo atvėrimą gresia baudžiamoji atsakomybė už „kapavietės išniekinimą“.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Sąjungininkų okupacinės pajėgos nusprendė, kad įtakingiausių nacių kapai bus nežymimi, norint užbėgti už akių tam, kad šalininkai jų nepaverstų savotiškomis šventyklomis.
Kad ir kas išniekino R. Heydricho kapą, spėjama, kad jis žinojo, ką daro.
Panašus incidentas įvyko Berlyno „Nikolai“ kapinėse 2000 metais, kai kairiųjų pažiūrų aktyvistai atvėrė, kaip patys tvirtino, 1930 metais nužudyto nacių smogiko Horsto Wesselio (jis buvo paskelbtas kankiniu ir pagerbtas nacių himnu) kapą. Aktyvistai tvirtino, kad H. Wesselio kaukolę išmetė į upę, tačiau policija tai paneigė, pareiškusi, kad tai buvo nacio tėvo kapas, ir iš jo nedingo nė vienas kaulas.
R. Heydrichas, geriau žinomas pravarde Skerdikas, vadovavo Reicho saugumo tarnybai, jo tiesioginis vadovas buvo SS lyderis Heinrichas Himmleris. Pats A. Hitleris R. Heydrichą vadindavo „geležinės širdies žmogumi“.
Iki 1942 metų jis vadovavo Bohemijai ir Moravijai – tol, kol vieną dieną jo limuzino neužpuolė britų apmokyti čekų partizanai. Nacis nuo patirtų sužalojimų mirė. Keršydami naciai sunaikino Lidicės miestelį, išžudė visus vyrus ir berniukus, o moteris ir vaikus išvežė į koncentracijos stovyklas.
