Tačiau savo metiniame pranešime, kuriame valstybes suskirsto į "laisvas", "iš dalies laisvais" ir "nelaisvas", konservatyvi organizacija "Freedom House" pirmadienį išreiškė susirūpinimą tokiomis šalimis kaip Jungtinės Valstijos bei Prancūzija, kur įžvelgė besiformuojančias problemas dėl poveikio rinkimams ir imigrantų integracijos.

"Pasauliniai rezultatai labai padrąsina", - sakė "Freedom House" tyrimų direktorius Archas Puddingtonas.

"Be kitų dalykų, praėję metai pasižymėjo teroristų smurtu, etniniu valymu, pilietiniais konfliktais, katastrofiškomis gamtinėmis nelaimėmis bei geopolitine poliarizacija, - sakė jis. - Nuostabu, kad laisvė galėjo suklestėti tokiomis sąlygomis".

Į renkamųjų demokratijų sąrašą įtrauktos naujos valstybės yra Burundis, Liberija bei Centrinė Afrikos Respublika.

Ataskaitoje teigiama, jog jose atsirado pakankamai erdvės politinei opozicijai bei įgyvendinti minimalūs sąžiningo balsavimo standartai.

Tačiau ypatingas pagerėjimas matyti Artimuosiuose Rytuose, kur Libanas iš "nelaisvos" šalies pervardytas į "iš dalies laisvą", nors šalį pastaruoju metu sukrėtė kelios politinės žmogžudystės.

Libaniečiai gerokai platesnes politines teises ir pilietines laisves įgavo, kai iš šalies buvo išvestos Sirijos pajėgos, sakoma ataskaitoje.

Be kitų padrąsinančių ženklų regione, pranešime užsimenama apie Irake, Egipte bei palestiniečių teritorijose surengtus rinkimus, suteiktą rinkimų teisę Kuveito moterims, pagerėjimą Saudo Arabijos žiniasklaidos veikloje.

"Besiformuojanti tendencija mums primena, kad regiono žmonėms taip pat būdinga universalus noras gyventi laisvose visuomenėse", - taip rezultatus komentavo "Freedom House" laikinas vykdomasis direktorius Thomas Melia.

Nors organizacija retai kritikuoja Jungtines Valstijas, šį kartą jos ataskaitoje reiškiamas susirūpinimas dėl "labai paplitusio sudėtingų "džerimanderingo" formų naudojimo".

Teigiama, kad "džerimanderingas", kaip JAV vadinamas rinkimų apylinkių ribų kaitaliojimas, "sumažina konkurencingumą tiek Kongreso, tiek valstijų įstatymų leidybos institucijų rinkimuose".

Vos praėjusią savaitę JAV Aukščiausiasis Teismas sutiko nagrinėti bylą dėl rinkimų apylinkių ribų pakeitimo Teksaso valstijose, kurį inicijavo buvęs Atstovų Rūmų respublikonų daugumos vadovas Tomas DeLay. Manoma, jog vien dėl to respublikonams per 2004 metų rinkimus Atstovų Rūmuose pavyko gauti dar šešias vietas.

Tuo tarpu kai kuriose Europos šalyse, įskaitant Prancūziją, "Freedom House" nuomone, demokratinėms institucijoms gresia iššūkiai, nes šalys nesugeba efektyviai integruoti imigrantus neeuropiečius.

Organizacijos sudarytame "laisvų" šalių sąraše atsidūrė 89 valstybės, o tai reiškia, jog 49 proc. pasaulio gyventojų gali džiaugtis pagarba jų teisėms.

Dar 58 šalys pavadintos "iš dalies laisvomis", o "nelaisvų" valstybių skaičius nuo 49-ių 2004 metais sumažėjo iki 45-ių. Tai mažiausias rodiklis per dešimtmetį.

Ataskaitoje nurodoma, kad Ukraina ir Indonezija per metus tapo "laisvomis", o Afganistanas, kuriame pirmadienį darbą pradėjo naujas parlamentas, iš "nelaisvų" šalių perkeltas į "iš dalies laisvų" valstybių sąrašą. "Iš dalies laisva" šiais metais pripažinta ir Kirgizija.

Tačiau žingsnį atgal žengė Filipinai, iš "laisvų" šalių perkelti į "iš dalies laisvų" valstybių sąrašą.

Toks sprendimas, kaip teigia autoriais, pagrįstas "pagrįstais" įtarimais dėl rinkimų klastojimo, korupcijos bei vyriausybės vykdomo opozicijos bauginimo.

Žemiausio įvertinimo iš "nelaisvų šalių" sąraše esančių valstybių sulaukė Kuba, Šiaurės Korėja, Turkmėnistanas, Uzbekistanas, Libija, Sirija, Sudanas ir Birma.