„Radome neišgyvenusių, mirštančių ir dar gyvų, tačiau prarandančių sąmonę“, – pasakoja Markas Law – ekskursijų bendrovės, kurios sraigtasparniai skraidino virš ugnikalnio - vadovas.
Nebūdami tikri, ar gelbėjimo tarnyboms bus pakankamai saugu pasiekti nelaimės vietą, pilotai suskubo patys aukas sraigtasparniais skraidinti į žemyninę Naujosios Zelandijos dalį.
„Girdėjau, kad jie neketina skristi į salą. Toks jų sprendimas. Aš su tuo neturiu nieko bendro. Mes darėme tai, ką turėjome daryti“, – prisimena jau dešimt metų smalsuolius į Baltąją salą skraidinantis 48 metų M. Law.
Pirmadienį išsiveržus ugnikalniui Baltojoje saloje, kuris yra aktyviausias šalyje, žuvo mažiausiai 16 žmonių, o dar dešimtys patyrė siaubingų nudegimų. Tuo metu saloje buvo 47 turistai ir gidai.
Policijos pareigūnai pradėjo tyrimą.
M. Law, pilotuojantis „AS350 Squirrel“ sraigtasparnius, sako, kad pirmadienį skristi neketino, tačiau sunerimo išvydęs už 30 kilometrų nuo kranto esančioje saloje kylantį pelenų stulpą.
„Supratau, kad tai nieko gero nežada ir pasikalbėjau su vienu iš savų pilotų. Susiskambinome su laivų paslaugas teikiančios bendrovės „White Island Tours“ atstovais, susisiekiau su vienu bičiuliu žveju. Patvirtino, kad tai rimta. Nusprendėme skristi“, – pasakoja M. Law.
M. Law pilotavo vieną „Squirrel“, o jo kolega Jasonas Hillas kartu su Tomu Storey sėdo į kitą. Po dvidešimties minučių jie jau buvo tiesiai virš salos.
„Priartėjau prie kraterio, nusileidau iki 60 metrų. Aiškiai galėjome įžiūrėti žmones. Jie gulėjo. Ieškojome vietos, kur galėtume nutūpti ir nepridarytume dar daugiau problemų.
Dulkės labai rūgščios, o tai labai žalinga varikliams. Abu sraigtasparniai nusileido pačiame salos centre, kur, mūsų nuomone, tam buvo geriausia vieta. Buvo labai daug pelenų, bet situacija dar kontroliuojama. Nuskubėjome pas žmones. Raminome, nes dauguma buvo ištikti panikos ir šoko. Radome nebegyvų, mirštančių ir gyvų, tačiau temstančia sąmone“, – pasakoja pilotas.
T. Storey vėliau Naujosios Zelandijos nacionaliniam transliuotojui sakė, kad gelbėjimo operaciją labiausiai apsunkino ore tvyrančios dulkės, nusėdusios storu sluoksniu.
„Buvo toks jausmas tarsi bėgiočiau talko debesyje. Buvo siaubingai sudėtinga kvėpuoti, be kaukių labai sunkiai gaudėme orą, tačiau adrenalinas padarė savo darbą. Jau geriau pažeisti kelias taisykles ir išgelbėti gyvybių nei tiesiog sėdėti ir kontempliuoti“, – mano T. Storey.
M. Law, buvęs karys, dalyvavęs ne vienoje karinėje misijoje Afrikoje, sako: nors gyvenime matė daug lavonų, pirmadienį matytos žaizdos niekaip neišeina iš galvos.
„Tie nudegimai buvo siaubingi. Dauguma žmonių negalėjo kalbėti. Ten buvo taip baugiai tylu. Vieninteliai žodžiai, kuriuos buvo galima išgirsti, buvo „padėkite“. Žmonės buvo padengti dulkių ir pelenų sluoksniu. Bandėme kelti, o nuo kūnų gabalais krito oda“, – sako M. Law.
M. Law kartu su kolegomis į kiekvieną sraigtasparnį sukrovė po penkis žmones, dar du tilpo į vėliau atskridusį.
Saloje praleidę 40–50 minučių, jie išgyvenusiuosius nuskraidino į Fakatanės ligoninę ir oro uostą, iš kur jie perkelti į nudegimų gydyme besispecializuojančias Naujosios Zelandijos ligonines. Nukentėjo įvairaus amžiaus moterys ir vyrai.
M. Law teigia iš karto vėl išskridęs į Baltąją salą, iš kur norėjo parskraidinti aštuonių žmonių palaikus, tačiau pareigūnai nurodė laukti ekspertų leidimo. „Tai biurokratija. Jeigu leistų, juos būčiau parskraidinęs iškart“, – sako pilotas.
Naujosios Zelandijos ministrė pirmininkė Jacinda Ardern dėkojo gelbėjimo sraigtasparnių komandoms.
„Tie pilotai itin pavojingomis sąlygomis priėmė labai drąsų sprendimą ir išgelbėjo tuos žmones“, – antradienį žurnalistams sakė Naujosios Zelandijos premjerė.
Fakatanės vietiniai gyventojai sako, kad dėl susiklosčiusios situacijos kyla nerimas, peraugantis į pyktį. Panašiai jautėsi ir Naujosios Zelandijos Pietų salos Greimauto gyventojai, kur po 2010 metais įvykusios kasybos tragedijos 29 aukos taip ir nebuvo iškastos.
T. Storey taip pat piktinosi pareigūnų sprendimais, juo labiau, kai sužinojo, kad ten žuvo jo bičiulis gidas Haydenas Marshallas Inmanas.
„Ten pamačiau vyruką, kurį atpažinau. Jam jau nebebuvo galima padėti. Tiesiog patraukiau jį į ramesnę vietą ir tyliai pasižadėjau grįžti ir jo palaikus išgabenti. Labai norėjome grįžti ir tai padaryti, bet neleido. Sunku tai suvokti“, – „The Guardian“ cituoja T. Storey.
Penktadienį pareigūnai paskelbė, kad iš Baltosios salos, kurioje išsiveržė ugnikalnis, per rizikingą kariškių operaciją buvo paimti šešių žuvusių žmonių palaikai.
„Šešių žmonių palaikai sėkmingai paimti iš Baltosios salos ir dabar yra [karinio jūrų laivyno] laive „HMNZS Wellington“, – sakė policijos komisaro pavaduotojas Johnas Timsas.
Dėl tebesitęsiančio vulkaninio aktyvumo buvo vėluojama paimti palaikus iš pelenais nuklotos salelės, kurioje ugnikalnio išsiveržimo metu iš viso buvo 47 turistai.
Naujosios Zelandijos medikai sužeistuosius ligoninių nudegimų skyriuose gydo ištisą parą.
Sunkumus, su kuriais susiduria medikai, pademonstravo ir aukščiausio rango medicinos pareigūno Peterio Watsono pranešimas spaudos konferencijoje, kad buvo papildomai užsakyta odos iš Amerikos odos bankų. Ligoninės laukia papildomų 120 kv. m odos, kad galėtų ją persodinti pacientams.
Australijos audinių bankai atsiuntė Naujajai Zelandijai 20 tūkst. kv. cm odos.
„Oda dažniausiai persodinama pacientams, kurių nudegimai kelia didžiausią pavojų gyvybei, paprastai jei yra nudegę daugiau kaip 50 proc. kūno paviršiaus“, – sakė donorų audinių banko „Donor Tissue Bank Victoria“ vadovas Stefanas Paniatowski.
Jis paaiškino, kad tiek kūno paviršiaus apdegęs pacientas neturi pakankamai savos sveikos odos, kurią būtų galima persodinti pažeistose vietose. Be to, pacientams, kuriems prasidėjusi infekcija, pernelyg pavojinga daryti naujas žaizdas perkeliant jų pačių odos lopinėlius.
Vyriausybinė agentūra „GeoNet“ skelbia, kad Baltosios salos ugnikalnis yra aktyviausias šalyje, o 70 proc. jo yra po vandeniu.
Pasak pareigūnų, naujo išsiveržimo metu saloje buvo 24 australai, devyni amerikiečiai, penki Naujosios Zelandijos piliečiai, keturi vokiečiai, du britai, du kinai ir vienas malaizietis. Daugelis jų buvo iš bendrovės „Royal Caribbean“ kruizinio laivo, kuris dviem dienomis anksčiau išplaukė iš Sidnėjaus.
Australijos ministras pirmininkas Scottas Morrisonas sakė, kad tarp žuvusiųjų tikriausiai yra 10 australų. 12 iš sužeistų australų evakuojami į Australijos ligonines tolesniam gydymui, o vienas australų pacientas lieka ligoninėje Naujojoje Zelandijoje, sakė jis spaudos konferencijoje ketvirtadienį.
„GeoNet“ ketvirtadienį Baltosios salos ugnikalnio keliamo pavojaus laipsnį sumažino iki 2 ir atkreipė dėmesį, kad nuo pirmadienio, kai pavojaus laipsnis trumpam buvo padidintas iki 4, naujų išsiveržimų nebuvo. Nuo pirmadienio vakaro galiojo 3 pavojaus laipsnis pagal 5 laipsnių skalę. 5-asis laipsnis reiškia didelį išsiveržimą.
Artimiausiu metu naujas išsiveržimas vis dar tikėtinas, nurodė agentūra ir pažymėjo, kad vulkaniniai požeminiai smūgiai dažnėja, reguliariai išsiveržia garai ir išteka purvas.
Baltosios salos ugnikalnį kasmet aplanko apie 10 tūkst. žmonių. Per kelis pastaruosius dešimtmečius jis buvo nekart išsiveržęs, pastarąjį kartą – 2016 metais.