Už jų nugarų – puikiai išsilaikęs Centrinės Azijos miestas su puikiai išsilaikiusiais Kalyan mečete turkio spalvos pūstais bokštais.

Kiek pažįstantiems Uzbekistaną šis vaizdas – toli gražu ne pirmas ateina į galvą, paminėjus buvusią Sovietų Sąjungos valstybę.

„Neslėpsime – nedaug žinojome apie šią šalį. Po teisybei, beveik nieko nežinojome“, – rašoma po poros nuotrauka instagrame, išpublikuotame pasiekus 500 000 sekėjų skaičių.

Dauguma jų tūkstantmečio kartos sekėjų veikiausiai pasakytų tą patį.

Būtent todėl Uzbekistanas, kuris anksčiau buvo viena uždariausių valstybių pasaulyje, pakvietė portugalų porą ir dar apie 100 vadinamųjų socialinių tinklų influencerių pradžiuginti savo sekėjus kūrybingomis nuotraukomis ir videoreportažais iš senovinio miesto.

„Viena iš mūsų turizmo srities bėdų – kokybiško turinio apie Uzbekistaną stygius, – RFE/RL teigė patarėjas turizmo klausimais, minėtą idėją sugalvojęs asmuo – 30 m. Behruzas Hamzajevas. – <...> Taigi nusprendėme pasinaudoti internetu.“

Uzbekistano vyriausybė, siekdama ekonominio augimo savo 33 mln. gyventojų ir atvirumo pasauliui, ėmėsi precedento neturinčių veiksmų – pasitelkė influencerius. Pasak analitikų, Uzbekistano turizmo revoliucija turi potencialo žymiai išsiplėsti per kelerius būsimus metus.

Nors užsienio tinklaraštininkai Uzbekistane laukiami išskėstomis rankomis, šalyje maža laisvės socialiniams tinklalapiams. Uzbekistanas tik pernai įsileido du didžiausius pasaulio socialinius tinklus – „Facebook“ ir „YouTube“, o tinklaraštininkams iki šiol draudžiama kritikuoti aukščiausius valdžios pareigūnus.

„Valdžios pareigūnai nori atrodyti naujoviški, šaunūs, atviri pasauliui, bet nors progreso yra, jie vis dar nori kontroliuoti interneto pasaulį“, – teigė žmogaus teisių organizacijos „Human Rights Watch“ specialistas, tyrinėjantis Centrinę Aziją, Steve‘as Swerdlowas.

Stulbinamas turinys

Rudenį Uzbekistanas suorganizavo kelionę 93-ims influenceriams iš 40 šalių. Daugelis atvyko iš Azijos ir Artimųjų Rytų – su šių regionų valstybėmis Uzbekistaną sieja seni istoriniai ir kultūriniai ryšiai bei patogus susisiekimas oro transportu, teigė B. Hamzajevas.

Daugelis šalių organizuoja influencerių suvažiavimus, bet Uzbekistano renginys, tinklaraštininkų turinio požiūriu, buvo didžiausias, ilgiausias ir įvairiapusiškiausias, pasakojo konsultacijas teikiančios ir turizmą ekonomiškai stiprėjančiose šalyse (taip pat ir Uzbekistane) skatinančios įmonės „Maximum Exposure Limited“ įkūrėja Sophie Ibbotson.

Pasak jos, Uzbekistanas sparčiai populiarėja, o turizmo kryptis lemiantys žmonės noriai čia vyksta.
Uzbekistano influencerių projektas prasidėjo vienos dienos kongresu Taškente, į jį suvažiavo kelionių, maisto, gyvenimo būdo, mados ir grožio industrijų atstovai.

B. Hamzajevo teigimu, užsienio tinklaraštininkai sukūrė pasaulinės klasės, pribloškiantį turintį. Jo nuomone, projekto nuotraukas ir videoreportažus matė mažiausiai 150 mln. žmonių.

Pvz., 10 min. trukmės apybraižą, sukurtą vieno iš „YouTube“ žvaigždžių – indoneziečio Attos Halilintaro, peržiūrėjo daugiau nei 1,2 mln. kartų, o jo publikacijos instagrame sulaukdavo po daugiau nei 400 000 įvertinimų „patinka“.

Šių metų gegužę iš Uzbekistano prasidėjo tiesioginiai skrydžiai į Indoneziją (ketvirtą daugiausia gyventojų turinčią pasaulio valstybę), kurioje, kaip ir Uzbekistane, daugiausia gyvena musulmonai.
Buchara vaidina reikšmingą vaidmenį islamo istorijoje ir kultūroje, taigi yra potenciali piligriminė kryptis musulmonams.

B. Hamzajevo skaičiavimu, influencerių projektas šaliai kainavo apie 250 000 dolerių. Pasak jo, pateikti tokios kokybės nuotraukas ir videomedžiagą tradicinėms medijos, kaip antai, televizijai, spausdintiems leidiniams, kainuotų kur kas daugiau – 6–7 mln. dolerių.

100 metų vienatvės

Istoriniai Bucharos, Samarkando, Chivos ir Shakhrisabzo centrai įtraukti į UNESCO pasaulinio kultūrinio paveldo sąrašą, šis faktas traukia turistus. Tiesa, pastaruosius 100 metų jie nebuvo prieinami lankytojams – iš pradžių tuometinės Sovietų Sąjungos laikotarpiu, pakui – autoritarinio prezidento Islamo Karimovo valdymo metais (jis valdė šalį iki pat savo mirties 2016 m.).

1991 m. daugelis buvusių sovietinių valstybių suskubo globalizuotis, o I. Karimovas izoliavo Uzbekistaną su sudėtingu vizų režimu. Jo vyriausybė nepropagavo turizmo.

Naujienų (jei jų apskritai būdavo) apie Uzbekistaną dažniausios temos – neleistinas vaikų darbas, žmogaus teisių pažeidimai, religinių mažumų engimas, aplinkosaugos problemos ir buvusio prezidento ekstravagantiškos dukters Gulnaros Karimovos (šiuo metu ji – kalėjime) bylos.

„Turėjau vieną menkiausiai pasaulyje žinomų prekės ženklų, nors ir žinojau, kad turime didžiulį potencialą“, – pabrėžė B. Hamzajevas.

Į valdžią atėjus Šavkatui Mirzijojevui, turizmui prasidėjo nauja era – 2017 m. bevizis režimas buvo taikomas tik devynioms valstybėms, nuo šių metų jis įvestas jau 65-ioms šalims. Prezidentas suteikė supaprastintą vizų režimą du kartus daugiau šalių – 75-ioms, pagausino skrydžių į užsienį.
Visa tai pakėlė uždangą turizmui – planuojama, kad per šiuo metus Uzbekistane bus apsilankę 6,3 mln. turistų – dvigubai daugiau nei 2017 m.

Dėl to šalyje kilo statybų bumas. Nuo 2017 m. šalyje atidaryta 300 viešbučių.

Tiesa, S. Ibbotson vertinimu, Uzbekistanui reikia daugiau lėktuvų skrydžių ir daugiau viešbučių bei geriau parengtų darbuotojų.

Pernai pelnas iš turizmo Uzbekistane padidėjo iki 1,2 mln. dolerių, kita vertus, ši suma mažesnė už Armėnijos, Azerbaidžano ir Gruzijos bei Kazachstano pajamas iš turizmo.

Trečio dešimtmečio viduryje Uzbekistano pelnas iš turizmo galėtų padidėti iki 5 mlrd. dolerių, jei šalis tęs atsivėrimo pasauliui politiką, mano Vašingtono tarptautinių finansų instituto vyresnysis tyrėjas Bobanas Markovičius. Pakaktų sudominti jaunesnius turistus, kurie šiuo metu Uzbekistanu nesidomi. Daugumos į Uzbekistaną atvykstančių užsieniečių amžiaus vidurkis – 50 m.

Prezidento asmenukė

Šavkatas Mirzijojevas (62 m.) susitiko su influenceriais Samarkande ir pasidarė su jais asmenukę. B. Hamzajevo teigimu, ši akimirka simbolizavo naujo, atviro Uzbekistano pradžią. „Manau, tai buvo tinkamiausias būdas pasakyti – mes vykdome reformas ir atveriame šalį“, – sakė jis.

Vyriausia prezidento duktė Saida, kuri balandį tapo valstybinės Komunikacijų ir medijų reguliavimo agentūros vadovo pavaduotoja, susitiko su tinklaraštininkais pirmą jų kelionės dieną.

Anot B. Hamzajevo, S. Mirzijojev ir kiti pareigūnai visokeriopai padėjo tinklaraštininkams – jei modeliui tinklaraštininkui reikėjo vietos fotografo, jį surasdavo, jei fotografui prireikdavo modelio, jis būdavo surandamas.

Kai Raquel su Miguelui panoro užlipti į minareto bokštą Bucharoje, – kas nėra leidžiama, – tai suorganizavo ir netgi leido nufilmuoti šią akimirką bepiločiu.

„Suteikėme jiems užtektinai laisvės, kad jie galėtų dirbti savo darbą“, – sakė B. Hamzajevas.

Tiesa, S. Swerdlowo nuomone, tokia pati laisvė turėtų būti suteikta ir saviems tinklaraštininkams.
Žmogaus teisių tyrėjas pabrėžė, kad Š. Mirzijojevas per trejus vadovavimo šaliai metus dar nedavė interviu jokiam Uzbekistano žurnalistui ar tinklaraštininkui.

„Matome, kad vyriausybė nori bendradarbiauti su tinklaraštininkais, remti jų veiklą. Ir vis tik Uzbekistanas tebėra autoritarinis, o linijos, kurių nevalia peržengti socialinėje žiniasklaidoje, nėra aiškios. Socialinių medijų klestėjimas neįmanomas be visiškos jų laisvės“, – teigė B. Hamzajevas.

Nepraėjus nė mėnesiui po influencerių projekto Uzbekistane, 29 m. uzbekistanietį tinklaraštininką Nodirbeką Hojimatovą nuteisė 10 dienų kalėjimo už feisbuke išpublikuotą vietos valdžios pareigūnus kritikuojantį įrašą.