JT forumas COP25, kuriame turėtų būti tariamasi, kaip išgelbėti planetą nuo nevaldomo šiltėjimo, virto „galimybe šalims derėtis dėl išsisukti leidžiančių spragų ir nedidinti savo užmojų“ imtis veiksmų klimato pokyčiams stabdyti, pareiškė 16-metė švedė, o jos žodžius palydėjo konferencijos delegatų ir stebėtojų plojimai.
„Šalys randa išmoningų būdų, kad tik nereikėtų imtis tikrų veiksmų“, – pridūrė ji.
Ispanijos sostinėje susirinkusios valstybių delegacijos siekia galutinai patvirtinti 2015 metų Paryžiaus klimato sutarties įgyvendinimo planą. Šia istorine sutartimi šalys įsipareigojo imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei dviem Celsijaus laipsniais; taip pat bus siekiama atšilimą apriboti 1,5 laipsnio, jeigu tai įmanoma.
Vis dėlto konsensusu grindžiamos derybos stringa, verdant politinį atspalvį turintiems ginčams dėl prekybos taršos leidimais rinkos architektūros, įsipareigojimų mažinti taršą pakartotinio vertinimo terminų, taip pat dėl naujojo fondo, iš kurio lėšų neturtingosioms valstybėms turėtų būti padedama atlaikyti klimato kaitos padarinius.
Veteranė aktyvistė Jennifer Morgan, tarptautinės žaliųjų organizacijos „Greenpeace“ vykdomoji direktorė, sakė, kad itin technokratiškos derybos neraminamai neatliepia problemos masto ir didėjančio visuomenės pasipiktinimo.
„Dalyvavau šiose COP [konferencijose] 25 metus, ir dar niekada nesu mačiusi atotrūkio tarp to, kas dedasi už šių sienų, ir to, kas vyksta lauke, – kalbėjo ji. – Paryžiaus sutarties širdis dar plaka, bet vos vos.“
„Tai – ne lyderystė“
Dvi savaites truksiančiam derybų maratonui artėjant prie pabaigos išlieka keli aštriai ginčijami klausimai.
Valstybės nesutaria, kaip kova su klimato pokyčiais turėtų būti finansuojama ir kaip turėtų būti reguliuojamos prekybos taršos leidimais schemos.
Be to, iki šiol padaryta mažai pažangos tariantis dėl kompensacijų už „nuostolius ir žalą“ finansavimo – kaip turėtų būti atlyginama šalims, jau dabar patiriančioms didžiausią poveikį dėl ekstremalių orų.
JT Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija (IPCC) sako, kad saugiausias būdas užtikrinti ne didžiausią kaip pusantro laipsnio atšilimą – nedelsiant ir dideliu mastu sumažinti anglių, naftos ir gamtinių dujų vartojimą, lemiantį atmosferos taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
„Pastarųjų 20 metų „raudonojo lygio“ pavojus – kad nuvertindavome pokyčių spartą ir savo patiriamas grėsmes“, – konferencijos plenarinėje sesijoje sakė Potsdamo klimato poveikio tyrimų instituto direktorius Johanas Rockstromas.
Anksčiau manyta, kad katastrofinius ir negrįžtamus Žemės klimato sistemos pakitimus lemtų 5–6 °C atšilimas, bet dabar manoma, kad ši riba yra 2–3 laipsniai, pabrėžė jis.
G. Thunberg, trečiadienį JAV žurnalo „Time“ paskelbta 2019-ųjų metų žmogumi už savo nenuilstamą ekologinį agitavimą, pareiškė derybininkams, kad jų pažadai kaip diena nuo nakties skiriasi nuo veiksmų, kurie yra iš tikrųjų reikalingi.
„Pastaruoju metu saujelė turtingų šalių pažadėjo sumažinti savo išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį vienokiu ar kitokiu skaičiumi procentų iki vienokios ar kitokios datos – arba tapti neutraliomis klimatui ar užtikrinti nulinį [anglies] balansą per daugiau ar mažiau metų“, – kalbėjo ji.
„Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti įspūdinga, bet nors ketinimai galbūt yra geri, tai nėra lyderystė. Tai ne vedimas, o klaidinimas“, – pridūrė aktyvistė.
G. Thunberg baigus savo kreipimąsi, dešimtys jaunimo aktyvistų iš viso pasaulio įsiveržė į plenarinės sesijos salę ir reikalavo, kad delegatai tučtuojau imtųsi veiksmų atmosferos taršai mažinti.
Išmetalų tebedaugėja
JT vadovas Antonio Guterresas trečiadienį paragino pramonę „įjungti aukštesnę“ pavarą, siekiant pereiti prie ekologiškesnių technologijų ir sumažinti išmetamo anglies dvideginio kiekį.
„Nors matome tam tikrų laipsniškų žingsnių tvarių verslo modelių link, jais toli gražu nėra priartėta prie reikiamos aprėpties arba masto“, – kalbėjo jis.
„Mums reikia ne laipsniško, o transformuojančio požiūrio“, – pabrėžė generalinis sekretorius.
Pasak JT, iki 2030-ųjų pasaulyje išmetamo anglies dvideginio kiekis turi kasmet mažėti po 7,6 proc., kad išliktų viltis apriboti planetos atšilimą 1,5 laipsnio.
Šiuo metu planeta yra šiltesnė maždaug vienu laipsniu, palyginus su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, bet 2019 metais pasaulį siaubė virtinė pražūtingų gamtinių gaisrų, milžiniškų audrų ir potvynių, jau dabar stiprinamų besikeičiančio klimato.
Nors buvo surengta dešimtys susitikimų, o tūkstančiai specialistų deda pastangas įgyvendinti Paryžiaus klimato sutartį, nuo jos pasirašymo pasaulinis per metus išmetamo anglies dvideginio kiekis išaugo keturiais procentais.