Remiantis „Pew Research Center“ atliktos naujos apklausos, kurioje dalyvavo 18 šalių, rezultatais, silpnėja ne tik nuomonė, kad JAV yra pagrindinė sąjungininkė, bet vis daugiau žmonių Ameriką mato kaip „didžiausią grėsmę ateityje“. Net artimiausios supervalstybės kaimynės praranda pasitikėjimą sąjungos su JAV nauda.
Kanadoje laikančiųjų JAV svarbiausia sąjungininke skaičius sumažėjo nuo 54 proc. 2007 m. iki 46 proc. 2019 m. Per tą patį laikotarpį nuo 16 proc. iki 20 proc. padaugėjo manančiųjų, jog Amerika kelia didžiausią grėsmę šaliai. (Atkreipkite dėmesį, kad 2007 m. rodikliai, gauti besibaigiant George’o W. Busho ne itin nusisekusiai kadencijai, buvo vieni mažiausių, kalbant apie visuotinį pasitikėjimą ir palaikymą.) Meksikoje laikančiųjų Ameriką svarbiausia sąjungininke skaičius sumažėjo nuo 35 proc. iki 27 proc. Laikančiųjų JAV didžiausia grėsme – išaugo nuo 35 proc. iki rekordinių 56 proc.
Tyrimo rezultatai taip pat leidžia daryti prielaidą, jog JAV praranda pozicijas, ko gero, diplomatiniu požiūriu svarbiausioje srityje – rungtynėse su stiprėjančia Kinija dėl įtakos ir karinės galios.
D. Trumpo administracija kol kas tik tuščiais žodžiais remia augančias galios varžybas tarp supervalstybių ir būtinybę pasiūlyti alternatyvą Kinijai Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.
Tačiau, kaip pažymima apklausos išvadose, „daugelio Lotynų Amerikos, Vidurinių Rytų ir Šiaurės Afrikos šalių gyventojai pagrindine grėsme labiau įvardija JAV nei Kiniją“.
Nemažiau stebina tai, kad Nigerijoje, Kenijoje ir Pietų Afrikos Respublikoje – demokratinėse šalyse, kurios taip pat yra trys stambiausios pagal ekonomiką Užsachario Afrikoje – beveik vienodas respondentų skaičius patikimiausia šalies sąjungininke laiko Kiniją arba JAV. Platesnėse besivystančiose rinkose „Kinijos ekonominė įtaka yra vertinama panašiai kaip JAV arba net truputį palankiau“.
Žinoma, šiuos rezultatus įmanoma pateisinti sakant, jog geriau, kad bijotų negu mylėtų. Galima netgi ginčytis, kad auganti JAV izoliacija Jungtinių Tautų Organizacijoje yra Amerikos atsidavimo savo principams ženklas. (2018 m. JAV nepritarė didesniam Generalinės Asamblėjos rezoliucijų skaičiui nei bet kuri kita šalis; jos visuotinė balsavimų sutaptis buvo 31 proc. – mažesnė už 10 metų vidurkį, siekiantį 36 proc.)
D. Trumpui būtent taip ir atrodo. Jis ne kartą sakė: „Dabar mus gerbia taip, kaip seniai negerbė.“ Valstybės sekretorius Mike'as Pompeo atkakliai gynė savo viršininko akiplėšišką požiūrį į užsienio politiką ir pareiškė, kad „mūsų šūkis „Amerika pirmiausia“ taip pat reiškia su pasididžiavimu remti šalis, kurios vadovaujasi tais pačiais principais ir nori juos apginti“.
Iš karto kyla du klausimai: kokios šalys ir kokie principai turimi omenyje? Sakydamas kalbą, pavadintą „Trumpo administracijos diplomatija: nepapasakota istorija“, M. Pompeo pateikė vieną pavyzdį – tai šalys, palaikančios JAV nusistatymą prieš abortus: Bahreinas, Baltarusija, Brazilija, Demokratinė Kongo Respublika, Egiptas, Gvatemala, Haitis, Vengrija, Irakas, Libija, Malis, Nigerija, Lenkija, Rusija, Saudo Arabija, Sudanas, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Jemenas.
Iš visų šių šalių tarptautinė nevyriausybinė organizacija „Freedom House“ tik tris įvardija kaip „laisvas“, dar keturias – kaip „iš dalies laisvas“. Likusios 11 yra „nelaisvos“, įskaitant tris (Saudo Arabiją, Sudaną ir Libiją), turinčias prasčiausią bendrą įvertinimą politinių teisių ir pilietinių laisvių srityse.
Jei tokios šalys JAV atrodo „sektinu pavyzdžiu visam pasauliui“, kaip sakė M. Pompeo, tuomet galbūt praėjusią savaitę lyderiai juokėsi todėl, kad D. Trumpo įsivaizduojama galutinė valstybė yra per daug siaubinga, kad apie ją būtų verta galvoti.
