„Turkija gali paprašyti Jungtines Valstijas išvesti savo kariškius iš Indžirliko aviacijos bazės“, – cituoja ministrą laikraštis „Sabah“.
Pasak M. Cavusoglu, Ankara taip pat gali pakeisti Kuredžiko bazės statusą.
Kuredžiko bazėje nuo 2012 metų veikia radiolokacijos stotis, kuri yra NATO oro gynybos sistemos Europoje dalis.
Ministras pridūrė, jog jei JAV netieks Turkijai penktosios kartos naikintuvų bombonešių „F-35“, tai Ankara gali gauti alternatyvių lėktuvų Rusijoje.
2016 metų lapkritį buvo sužinota apie Turkijos ir Rusijos derybas dėl „S-400“ pirkimo. 2017 metų rugsėjį Rusija patvirtino, kad 2,5 milijardo dolerių vertės sutartis sudaryta, o Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pranešė, kad avansas jau sumokėtas. Rusijos karinio pramoninio komplekso įmonėms buvo duotas uždavinys pagaminti Turkijai skirtas sistemas „S-400“ iki 2019 metų gegužės. Turkija jau įsigijo iš Rusijos keturis zenitinių raketų kompleksų „S-400“ divizionus.
S-400 „Triumf“ – didelio nuotolio oro erdvės gynybos sistema, ji skirta naikinti aviacijai, sparnuotosioms ir balistinėms raketoms, taip pat ir vidutinio nuotolio, ją galima naudoti prieš antžeminius objektus.
Spalį laikraštis „The New York Times“ pranešė, kad JAV administracija svarstė galimybę išgabenti branduolinę ginkluotę iš Indžirliko bazės Turkijoje dėl Ankaros karinės operacijos Sirijoje.
Pasak leidinio šaltinių, „JAV valstybės departamento ir energetikos departamento darbuotojai be nereikalingo triukšmo svarstė planus išvežti apie 50 Jungtinių Valstijų kontroliuojamos taktinės branduolinės ginkluotės vienetų, jau seniai laikomų Indžirliko bazėje“.
Vieno iš šaltinių nuomone, šios ginkluotės išgabenimas iš bazės „iš esmės reikštų Turkijos ir JAV sąjungos pabaigą“.
Publikacijoje buvo konstatuojama – amerikiečiai įsitikinę, kad palikti branduolinę ginkluotę bazėje pavojinga.
Laikraštis tuomet atkreipė dėmesį į tą aplinkybę, jog Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas išsakė nepasitenkinimą dėl to, kad Ankara neturi branduolinio ginklo.