Tą pačią dieną, kai JAV Atstovų Rūmų demokratai paskelbė du prezidento apkaltos straipsnius, S. Lavrovas, tvirtinantis, kad siekia didesnio bendradarbiavimo, susitiko su D. Trumpu už uždarų durų Baltuosiuose rūmuose.
Baltieji rūmai pareiškime sakė, kad D. Trumpas „perspėjo Rusiją nesiimti jokių bandymų kištis į Jungtinių Valstijų rinkimus ir paragino Rusiją išspręsti konfliktą su Ukraina“.
Netrukus po to kalbėdamas su žurnalistais S. Lavrovas sakė nematęs to Baltųjų rūmų pranešimo, bet pareiškė: „Iš tikrųjų nė nekalbėjome apie rinkimus.“
JAV žvalgyba išsiaiškino, kad Rusija, be kita ko, manipuliavo socialiniais tinklais, kad pakreiptų 2016 metų rinkimus D. Trumpo naudai.
Nekilnojamojo turto magnatas, tapęs prezidentu, smerkia „apgaulę apie Rusiją“ ir skleidžia alternatyvią teoriją, kad į JAV rinkimus esą kišosi ne Maskva, o Kijevas, tačiau Jungtinių Valstijų žvalgyba ją griežtai atmeta.
S. Lavrovas per kiek anksčiau vykusią spaudos konferenciją su JAV valstybės sekretoriumi Mike'u Pompeo, irgi pasičiupo idėją apie tariamą Ukrainos kišimąsi į balsavimą ir tvirtino, kad ji rodo „kaltinimų prieš mus absurdiškumą“.
Ištikimas D. Trumpo bendražygis M. Pompeo savo ruožtu tvirtino, kad „mūsų kolegos rusai“ kišosi į 2016-ųjų balsavimą, ir pats perspėjo Maskvą to nebedaryti kitąmet.
„Trumpo administracija visuomet stengsis apsaugoti mūsų rinkimų vientisumą ir taškas“, – kalbėjo M. Pompeo.
„Jeigu Rusija arba koks nors [kitas] užsienio veikėjas įsikištų, kad sutrukdytų mūsų demokratinius procesus, mes imsimės atsakomųjų veiksmų“, – pridūrė jis.
D. Trumpui gresia apkalta Baltiesiems rūmams sulaikius beveik 400 mln. dolerių (360,7 mln. eurų) pagalbos Ukrainai, kovojančiai su Rusijos remiamais separatistais, spaudžiant Kijevą ištirti JAV vadovo rinkimų teoriją ir gauti jam medžiagos, kompromituojančios jo galimą varžovą kitų metų balsavime Joe Bideną.
Kritika dėl apsilankymo Baltuosiuose rūmuose
Demokratai sako, kad S. Lavrovo apsilankymas Baltuosiuose rūmuose tik patvirtino įtarimus apie D. Trumpą, kuris, laikantis protokolo, tik retais atvejais turėtų priimti kokios nors šalies užsienio reikalų ministrą.
Atstovų Rūmų Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis demokratas Eliotas Engelis apkaltino D. Trumpą „įsiteikinėjant autokratams“ ir pareikalavo pilnos ataskaitos apie už uždarų durų vykusį susitikimą.
„Nors dialogas su rusais yra svarbus, ypač dėl strateginio stabilumo ir ginklų kontrolės ateities, netikiu, kad prezidentas Trumpas šiuose pokalbiuose gina mūsų interesus“, – teigė E. Engelis.
Atstovų Rūmų Žvalgybos komiteto pirmininkas Adamas Schiffas, vadovavęs prezidento apkaltos tyrimo posėdžiams, prisiminė, kaip D. Trumpas esą susidraugavo su S. Lavrovu JAV prezidentui atleidus FTB vadovą, tyrusį Rusijos kišimąsi į rinkimus.
„Šiandien jie gali švęsti Rusijos propagandos sėkmę“, – teigė A. Schiffas, tikriausiai turėdamas galvoje teoriją apie Ukrainos kišimąsi į JAV balsavimą.
D. Trumpas taip pat buvo pakvietęs S. Lavrovą į Baltuosius rūmus per jo praėjusį vizitą į JAV sostinę 2017-ųjų gegužę.
Dienraštis „The Washington Post“ po to susitikimo skelbė, kad JAV lyderis galimai atskleidė S. Lavrovui ir tuometiniam Rusijos ambasadoriui Vašingtone Sergejui Kisliakui itin slaptos informacijos apie džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ (IS) keliamą grėsmę.
Griežta pozicija dėl Ukrainos
M. Pompeo savo ruožtu pažadėjo nenusileisti dėl Ukrainos ir tvirtino, kad Jungtinės Valstijos gins jos suverenumą.
„Pakartojau, kad Krymas priklauso Ukrainai“, – teigė JAV valstybės sekretorius.
S. Lavrovas Vašingtone lankėsi kitą dieną po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Paryžiuje pirmąkart susitiko su naujuoju Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu. Šiose derybose dėl Ukrainos konflikto išsprendimo taip pat dalyvavo Prancūzijos ir Vokietijos vadovai, bet per jas nepavyko pasiekti didesnio proveržio.
Rusijos užsienio reikalų ministras savo ruožtu spaudė M. Pompeo greitai atnaujinti naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį, paskutinį stambų Maskvos ir Vašingtono sudarytą ginklų kontrolės susitarimą, anksčiau šiemet žlugus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarčiai.
„Kamuolys yra mūsų partnerių amerikiečių pusėje“, – sakė S. Lavrovas.
Naujoji START sutartis, dėl kurios derėjosi D. Trumpo pirmtakas Barackas Obama, baigs galioti 2021-ųjų vasarį. Šis dvišalis Rusijos ir JAV susitarimas riboja Vašingtono ir Maskvos branduolinių galvučių skaičių.
D. Trumpo administracija nori naujos sutarties, kurioje dalyvautų ir Kinija, turinti greitai augantį, bet vis dar mažesnį arsenalą nei JAV ir Rusija.
S. Lavrovas sakė, kad Rusija yra atvira „daugiašaliam procesui“, kuriame dalyvautų Kinija ir kitos Vakarų valstybės, bet pažymėjo, kad Pekinas atsisakė dalyvauti derybose dėl naujosios START sutarties.
„Situacija natūraliai reikalauja derybų, nes mūsų partneriai amerikiečiai nepateikė jokio konkretaus pasiūlymo, ir tai užims kažkiek laiko“, – teigė Rusijos diplomatijos vadovas.
M. Pompeo sakė, kad pavojai pasikeitė ir naujoje sutartyje reikia apžvelgti kur kas daugiau dalykų nei vien įprastinę ginkluotę.
„Manome, kad reikia ne vien išplėsti pokalbius, kad juose dalyvautų Kinijos komunistų partija; reikia juos išplėsti, kad jie apimtų visas galios priemones“, – teigė jis.