Rusijos ir Ukrainos prezidentai V. Putinas ir V. Zelenskis pirmadienį surengė pirmą dvišalį susitikimą Paryžiuje.

Susitikimas įvyko keturšalių derybų su Prancūzijos ir Vokietijos vadovais, kuriomis siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, kuluaruose, pranešė Ukrainos ir Rusijos šaltiniai.

Vėliau keturių šalių lyderiai sėdo prie vakarienės stalo, o paskui surengė bendrą spaudos konferenciją. Iš pradžių anonsuota, kad ji įvyks apie 22 val. Lietuvos laiku, tačiau konferencija gerokai vėlavo. Ji prasidėjo šiek tiek prieš pirmą nakties Lietuvos laiku.

Bendroje spaudos konferencijoje V. Zelenskis įvardijo sąlygas, kurioms niekada nepritars.

„Kartu norėčiau išdėstyti keletą principų, kurių niekada nepažeisiu būdamas Ukrainos prezidentu ir su kuriais Ukrainos žmonės niekada nesutiks. 1) Federalizacijos neįmanomumas. 2) Negalėjimas daryti įtakos Ukrainos integracijos vektoriams 3) Ukrainos teritorijų negalėjimas prekiauti tarptautinės bendruomenės pripažintų sienų ribose“, – vardijo V. Zelenskis. Dar vienas dalykas, pasak jo: Donbasas ir Krymas – tai Ukraina.

Bendrame visų Normandijos formato derybų dalyvių parengtame oficialiame pranešime išvardyti žingsniai, kurios visos keturios šalys sutarė žengti, siekdamos sureguliuoti situaciją Donbase:
1) Šalys privalo iki 2019 metų užtikrinti absoliutų ugnies nutraukimą;
2) Bus atnaujintas minų valymo planas;
3) Iki 2020 metų kovo pabaigos bus išvestos pajėgos iš dar trijų postų;
4) Per ateinančias 30 dienų Donbase bus atidaryta naujų išvažiavimo/įvažiavimo punktų;
5) Iki 2019 metų privalo įvykti apsikeitimas belaisviais „visi už visus“;
6) „Raudono Kryžiaus“ darbuotojams privalu užtikrinti prieigą prie visų sulaikytų asmenų;
7) Steinmeierio formulė privalo būti įteisinta Ukrainos įstatymuose;
8) Per 4 mėnesius bus surengtas naujas Normandijos ketverto susitikimas, kurio metu šalys privalės sutarti saugumo ir politikos klausimais, konkrečiai dėl vietos rinkimų organizavimo.

„Normandijos ketverto“ viršūnių susitikimas
Spaudos konferencija po Normandijos ketverto susitikimo: https://www.facebook.com/president.gov.ua/videos/1518461474973539/&show_text=0&width=560
V. Putino buvo paklausta apie rugpjūčio 23-ąją Berlyne nužudytą čečėnų kovotojų vadą. Praėjusią savaitę dėl šio nužudymo kilo diplomatinė įtampa tarp Vokietijos ir Rusijos - prokurorai paskelbė, kad už žmogžudystės gali stovėti Maskva. Rusija šiuos kaltinimus griežtai atmeta. „Berlyne nužudytas ne gruzinas, o ekstremistas: žiaurus ir krauju rankas susitepęs žmogus. Jis buvo vienas iš sprogimų Maskvos metro organizatorių“, – taip apie nužudytąjį per spaudos konferenciją Paryžiuje kalbėjo V. Putinas.
„Mes su Rusijos prezidentu kardinaliai skirtingai įsivaizduojame, kaip turėtų atrodyti (Ukrainos) sienos kontrolės perdavimas. Rusijos prezidentas tvirtina, kad Minsko susitarimuose, kuriuos pasirašė ankstesnis prezidentas Petro Aleksejevičius, pirmiausia rinkimai, o tada jau siena. Aš reikalauju atvirkščio varianto“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
Bendrame visų Normandijos formato derybų dalyvių parengtame oficialiame pranešime išvardyti žingsniai, kurios visos keturios šalys sutarė žengti, siekdamos sureguliuoti situaciją Donbase: 1) Šalys privalo iki 2019 metų užtikrinti absoliutų ugnies nutraukimą; 2) Bus atnaujintas minų valymo planas; 3) Iki 2020 metų kovo pabaigos bus išvestos pajėgos iš dar trijų postų; 4) Per ateinančias 30 dienų Donbase bus atidaryta naujų išvažiavimo/įvažiavimo punktų; 5) Iki 2019 metų privalo įvykti apsikeitimas belaisviais „visi už visus“; 6) „Raudono Kryžiaus“ darbuotojams privalu užtikrinti prieigą prie visų sulaikytų asmenų; 7) Steinmeierio formulė privalo būti įteisinta Ukrainos įstatymuose; 8) Per 4 mėnesius bus surengtas naujas Normandijos ketverto susitikimas, kurio metu šalys privalės sutarti saugumo ir politikos klausimais, konkrečiai dėl vietos rinkimų organizavimo.
V. Putinas, paklaustas, ar šiltėja santykiai tarp Rusijos ir Ukrainos, atsakė: taip, o kaipgi.
V. Putinas per spaudos konferenciją dar kartą priminė savo reikalavimą Ukrainos Konstitucijoje įtvirtinti ypatingą Donbaso statusą. Tą akimirką V. Zelenskis nusišypsojo ir papurtė galvą.
„Sąlygos, kurioms niekada nepritarsiu. 1) Federalizacijos neįmanomumas. 2) Negalėjimas daryti įtakos Ukrainos integracijos vektoriams 3) Ukrainos teritorijų negalėjimas prekiauti tarptautinės bendruomenės pripažintų sienų ribose“, – vardijo V. Zelenskis. Dar vienas dalykas, pasak jo: Donbasas ir Krymas – tai Ukraina.
„Liko daug neišspręstų klausimų. Tai, kad mums iš viso pavyko atblokuoti šį dialogą, vertinu labai teigiamai“, – sakė V. Zelenskis.
„Esu tikras, kad grįšime prie pasienio kontrolės klausimo jau per kitą mūsų susitikimą po keturių mėnesių“, – išreiškė viltį Ukrainos prezidentas.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pasidžiaugė, kad „šiandiena buvo labai ilga, bet labai produktyvi“. Belaisvių apsikeitimas „visi į visus“, pasak Ukrainos prezidento, turi įvykti iki gruodžio 31 d.
A. Merkel kalbėjo: „Mes sutarėme, kad (Normandijos ketvertas) vėl susitiktų po keturių mėnesių“. Per tuos keturis mėnesius, anot Vokietijos kanclerės, politikos patarėjai privalo sutarti dėl rinkimų sąlygų.
A. Merkel pareiškė, kad pavyko sutarti, jog ESBO stebėseną vykdytų ne 12 valandų per parą, o visas 24 valandas septynias dienas per savaitę.
Pasak E. Macrono, dabar per ateinančius keturis mėnesius šalys privalo sutarti dėl sąlygų, kaip Donbase surengti rinkimus.
E. Macronas sakė, kad daugeliu klausimų pavyko pasiekti progresą. „Mes atkūrėme savo (formatą). Ir tai jau svarbus pasiekimas“, – pareiškė Prancūzijos prezidentas.
Prasideda bendra spaudos konferencija.
Ukrainos delegacija: https://twitter.com/dimsmirnov175/status/1204163634907230210?ref_src=twsrc%5Etfw“
„Normandijos ketverto“ derybos oficialiai baigtos
Ukrainos prezidento atstovė spaudai Julija Mendel sakė, kad per derybas Krymo klausimas svarstytas nebuvo. Tačiau, pasak jos, Ukrainos pozicija išsakyta buvo labai aiškiai.
V. Zelenskis ir V. Putinas kalbėjosi apie rinkimus Donbase ir Ukrainos kontrolės pasienyje atkūrimą, tačiau jokių susitarimų, deja, nepasiekta. Kaip teigia „Ukrayinska Pravda“ pašnekovas, V. Putinas užsispyrė, kad nekontroliuojamose teritorijose pirmiausia įvyktų rinkimai, o jau tada Ukraina gautų galimybę kontroliuoti sieną. V. Zelenskis su tokiu pasiūlymu nesutiko. Nepaisant to, prezidentams pavyko rasti bendrą kalbą dėl apsikeitimo belaisviais, ką būtų galima padaryti dar šiais metais.
Du Ukrainos delegacijos nariai portalui liga.net sakė, kad derybos praėjo „gana sėkmingai“.
„Darbinė atmosfera, viskas gerai. Prezidentas Zelenskis – šaunuolis, labai griežtai ir teisingai laikosi savo pozicijos, apie jokią išdavystę negali būti nė kalbos. Dar kalbasi, kol kas viskas teisingai ir laikantis valdžios pozicijos“, – žurnalistams pakomentavo Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, pats dalyvaujantis Normandijos formato derybose Paryžiuje.
„Sutarėme ir toliau tartis“, – taip derybas pakomentavo vykdomasis dujų bendrovės „Naftogaz“ direktorius Jurijus Vitrenka.
Ukrainiečių žurnalistai, remdamiesi šaltinių duomenimis, taip pat tikina, kad Rusijai nepavyko įtikinti Ukrainos prezidento, kad būtina keisti konstituciją. O bendras vertinimas esą paprastas: „nei pergalė, nei išdavystė“.
Šiuo metu valstybių lyderiai vakarieniauja, tuo pačiu tęsiamos derybos.
Remiantis „Kommersant“ turima informacija, Rusija ir Ukraina sutarė dėl dujų tranzito. Detalės kol kas neskelbiamos.
Rusijos leidinys „Kommersant“ skelbia, kad Paryžiuje vykusio Normandijos ketverto viršūnių susitikime taip ir nepavyko rasti sutarimo, kaip toliau nuo konflikto linijos turėtų būtų išvedamos pajėgos ir konfliktuojančių pusių technika. Šaltiniai teigia, kad susitarti sutrukdė Kijevo pozicija, esą, Ukraina nesugebės užtikrinti savo pajėgų atsitraukimo.Žurnalistams kol kas gauti lyderių komentarų nepavyko. Kaip skelbia „Kommersant“, valstybių lyderių padėjėjai tarėsi dėl pajėgų atitraukimo palei visą konflikto liniją. Kol kas pajėgos atsitrauktos trijuose punktuose, kurie vadinami bandomaisiais – tai Stanica Luhanskaja, Zolotė ir Petrovskas.
UNIAN rašo, kad V. Putino ir V. Zelenskio susitikimas truko 1 val. 20 min.
https://twitter.com/MichaelaWiegel/status/1204129774429491203?ref_src=twsrc%5Etfw
V. Zelenskio administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Tymošenko sakė, kad V. Zelenskis ir V. Putinas diskutavo apie bendro pareiškimo projektą ir kiekvienas jo straipsnis buvo gyvai aptariamas. „Darbinė atmosfera, nėra jokių problemų“, – pridūrė jis.
Po susitikimo V. Putinas ir V. Zelenskis vėl prisijungė prie A. Merkel ir E. Macrono bendrai vakarienei. Bendra spaudos konferencija vėl nukeliama – dabar žurnalistai teigia, kad greičiausiai ji vyks ne anksčiau 23 val. Lietuvos laiku.
V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas baigėsi ir jie pakeliui į vakarienę. Išeidamas iš susitikimo Rusijos lyderis vienu žodžiu atsakė, ar jis patenkintas derybų rezultatais: "taip".https://twitter.com/sarahrainsford/status/1204130425284771841?ref_src=twsrc%5Etfw
Paryžiuje vykstant svarbioms deryboms, prie Ukrainos prezidento administracijos Kijeve surengta protesto akcija. Valdžios kvartalo saugumu rūpinasi policijos pareigūnai ir Nacionalinės gvardijos kariai. Prie prezidento administracijos atėjo per 800 žmonių, skelbia „hromadske“ žurnalistai.
Visų keturių šalių lyderiai pozavo fotografams: https://twitter.com/APUkraine/status/1204084863613190145?ref_src=twsrc%5Etfw
Įvykio vietoje dirbantys žurnalistai skelbia, kad juos jau pakvietė į salę, kur vyks bendra visų keturių lyderių spaudos konferencija. Šalių vadovai sėdės tokia tvarka: Volodymyras Zelenskis, Angela Merkel, Emmanuelis Macronas ir Vladimiras Putinas. https://www.facebook.com/kzelenyuk/posts/2806425102741149&width=500
Rusijos žiniasklaida skelbia, kad V. Putinas ir V. Zelenskis akis į akį aptaria bendrą Normandijos ketverto viršūnių susitikimo išvadų deklaraciją. Netrukus ketinama atnaujinti visų keturių lyderių derybas.
Ukrainos prezidento kanceliarija skelbia, kad Normandijos ketverto derybas teko pertraukti dėl asmeninio Rusijos ir Ukrainos prezidentų pokalbio. „Dėl Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos Federacijos vadovo Vladimiro Putino dvišalio pokalbio buvo pertrauktos Normandijos formato derybos. Dabar prasidėjo dviejų minėtųjų prezidentų pokalbis“, – skelbia šaltinis. Taip pat informuojama, kad po V. Putino ir V. Zelenskio keturšalis dialogas tęsis. Tuo metu šaltinis iš Kremliaus sakė, kad V. Putinas, V. Zelenskis, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel vėliau dar kartą susitiks per vakarienę.
Paryžiuje po trejų metų pertraukos įvyko Normandijos formato susitikimas ir prasidėjo pirmosios Volodymyro Zelenskio ir Vladimiro Putino derybos. Kaip skelbia „hromadske“ žurnalistai, tikimasi, kad Rusijos ir Ukrainos prezidentų pokalbis truks apie pusvalandį. Jam pasibaigus, jie prisijungs prie bendros Normandijos ketverto lyderių vakarienės. Bendra visų keturių spaudos konferencija planuojama 22 val. Lietuvos laiku. 
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pradėjo dvišalį susitikimą.
Skelbiama, kad Normandijos ketverto susitikimas baigėsi, dabar turėtų įvykti V. Putino ir V. Zelenskio dvišalis pokalbis. Po to tikimasi visų keturių šalių lyderių spaudos konferencijos. 
Ukrainos ir Rusijos prezidentų atstovai patvirtino, kad po ketveriukės derybų numatytas ir dvišalis V. Zelenskio ir V. Putino susitikimas.
Ukrainos žmonės įsitikinę, kad V. Zelenskis privalo iš susitikimoparvežti „taiką“. Kaip teigia Ukrainos parlamentaras VadimasRabinovičius, tokiu būdu prezidentas išpildytų visos tautosvalią. „Jeigu parveš kokią nors schemą, lozungą arba tiesiog paklausys to šimtožmonių, stovinčių su šūkiais „Įsileiskime NATO, nereikiadujų“ – na, tada jis taip pat bus pasirinkęs savo kelią“, –įsitikinęs parlamentaras.Zelenskis taip pat pasirengęs su Rusijos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiaisaptarti apsikeitimo belaisviais klausimą. Kaip teigia Ukrainospartijos „Opozicijos platforma – už gyvenimą“ politinėstarybos vadovas Viktoras Medvedčiukas, pasirengimui apsikeistibelaisviais, kuriam ryžtųsi Kijevas ir vadinamosios Donbasorespublikos, daug laiko tikrai neprireiktų.„Netgi yra toks preliminarus sprendimas, kad toks apsikeitimas galėtųįvykti per ateinantį mėnesį“, – samprotauja V. Medvedčiukas.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Vadymas Prystaika prieš viršūnių susitikimą patvirtino savo šalies pagrindinius reikalavimus: „visišką ir nuolatinį ugnies nutraukimą, mūsų vykdomą vieningos ir nedalomos vyriausybės sienų kontrolę, neteisėtų ginkluotų grupių nuginklavimą ir išardymą, vietos rinkimus, atitinkančius mūsų įstatymus“.Kremlius savo ruožtu teigia esantis pasirengęs bendradarbiauti su V. Zelenskiu, o V. Putinas pažėrė pagyrimų Ukrainos vadovui, pavadinęs jį „maloniu“ ir „nuoširdžiu“.  Tačiau Rusijos lyderis nenorės grįžti tuščiomis rankomis ir veikiausiai spaus sušvelninti Maskvai taikomas sankcijas.Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas (Heikas Masas) sakė žiniasklaidos grupei „Funke“, kad „turime daryti viską, ką galime... kad pasiektume pažangą Ukrainos taikos procese“, ir pridūrė, kad šis konfliktas yra „pūliuojanti Europos žaizda“.H. Maasas gyrė V. Zelenskį, suteikusį „naują impulsą“ deryboms. Pasak vokiečių diplomatijos vadovo, „kad būtų pasiekta pažangos imantis naujų sunkių žingsnių, Rusija taip pat turi atlikti ėjimą“.
Pirmadienio derybos bus pirmasis vadinamojo Normandijos ketverto, siekiančio įgyvendinti Minsko susitarimus, susitikimas nuo 2016 metų. Minsko susitarimuose, kuriuos 2015 metais pasirašė Rusija, Ukraina, Prancūzija ir Vokietija, numatytos paliaubos, sunkiosios ginkluotės atitraukimas, Ukrainos sienų kontrolės sugrąžinimas Kijevui, didesnės autonomijos separatistų kontroliuojamai teritorijai suteikimas ir vietos rinkimų organizavimas.Tačiau šie susitarimai taip ir nebuvo visiškai įgyvendinti, o derybos vadovaujant V. Zelenskio pirmtakui Petro Porošenkai įstrigo.Šaltinis iš Eliziejaus rūmų sakė, kad Minsko susitarimus įgyvendinti sutrukdė ne vien V. Putino strateginiai skaičiavimai, bet ir „sunkumai Ukrainoje dėl viešosios nuomonės, susiskaldymo ir karo sukeltos žaizdos“.
Nesitikima, kad per šį susitikimą bus sudarytas koks nors išsamus taikos susitarimas, bet diplomatai viliasi, kad jis padės padidinti pasitikėjimą tarp V. Putino ir V. Zelenskio. Diplomatai pabrėžia, kad Krymo klausimas per šį „Normandijos ketverto“ susitikimą svarstomas nebus.
Viršūnių susitikimo dalyviai susėdo prie apvalaus stalo – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas priešais Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Už valstybių vadovų susėdo delegacijų nariai. Rusijos delegacijoje yra prezidento padėjėjai Jurijus Ušakovas ir Vladislavas Surkovas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Keturi lyderiai papozavo kameroms, bet nieko nekalbėjo, o paskui transliacija iš Eliziejaus rūmų buvo nutraukta.
Rusijos, Ukrainos, Prancūzijos bei Vokietijos lyderiai susirinko į posėdį ir užvėrę duris pradėjo susitikimą.
Ukrainiečių portalas tsn.ua rašo, kad nepaisydami protokolo, Rusijos žurnalistai Ukrainos prezidentą sutiko šūksniais. Jam buvo užduoti du klausimai: ką jis laikytų derybų sėkme, ir ar atvyks į Maskvą gegužės 9-ąją. Rusijos žurnalistų klausimus V. Zelenskis ignoravo.
Rusijos prezidento padėjėjas Jurijus Ušakovas naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad pagrindinė V. Putino ir V. Zelenskio susitikimo tema, Rusijos nuomone, turi būti Minsko susitarimų įgyvendinimas. Į klausimą, ar rusai pasirengę šio susitikimo metu aptarinėti Ukrainos prezidento idėją dėl „municipalinės sargybos“ Donbase, J. Ušakovas atsakė: „Pažiūrėsime.“ Kaip sakė vienas apie susitikimo organizavimą informuotas šaltinis, derybose turi dalyvauti Rusijos energetikos ministras Aleksandras Novakas ir „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris. Protokole abiejų lyderių susitikimui numatytos 45 minutės, o V. Putino pokalbiams su A. Merkel ir E. Macronu – po pusvalandį. J. Ušakovo duomenimis, V. Putino ir V. Zelenskio derybų laikas neribojamas. Praėjusį kartą viršūnių susitikimas „Normandijos formatu“ įvyko 2016 metų spalį Berlyne. Iš dabartinio „ketverto“ jame tuomet dalyvavo tik V. Putinas ir A. Merkel. E. Macronas ir V. Zelenskis pirmą kartą dalyvaus tokiame susitikime.
„Normandijos ketvertas“ Eliziejaus rūmų Murato (Miurato) salone susirinks maždaug 17 val. Lietuvos laiku. Lyderių deryboms numatyta dvi valandos ir 45 minutės; po susitikimo suplanuota lyderių spaudos konferencija. Po spaudos konferencijos V. Putinas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengs atskirą savo susitikimą. Jie anksčiau niekada nėra susitikę, tik – kalbėję telefonu.
Keturių lyderių susitikimui Eliziejaus rūmuose skiriamos maždaug trys valandos.
Į Eliziejaus rūmus paskutinis atvyko V. Putinas.
V. Zelenskio atvykimas: https://www.facebook.com/president.gov.ua/videos/1486367591516512/&show_text=0&width=560
Paryžiuje sulaikytos dvi „Femen“ aktyvistės. Jos laikė plakatą „sveiki, karo lyderi“ https://twitter.com/sarahrainsford/status/1204017032678825984?ref_src=twsrc%5Etfw
16 val. į Eliziejaus rūmus atvyko V. Zelenskis, jį pasitiko E. Macronas.
Susitikimų grafikas:16:05 val.: A. Merkel-V. Putinas;16:30 val.: A. Merkel-V. Zelenskis;16:55 val.: A. Merkel-E. Macronas;17:20 val.: keturšalio susitikimo pradžia;19:45 val.: bendra spaudos konferencija.
Vokietijos ministras: ES pratęs ekonomines sankcijas RusijaiEuropos Sąjungos (ES) lyderiai pratęs ekonomines sankcijas Rusijai, kai susitiks vėliau šią savaitę rengiamame viršūnių susitikime, sakė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.Pasak H. Maaso, jis nematąs priežasčių sušvelninti sankcijų, paskirtų Rusijai dėl jos vaidmens konflikte Rytų Ukrainoje. Sankcijos yra nukreiptos prieš visus Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant jos naftos ir dujų pramonę.Sankcijos Rusijai skirtos po to, kai 2014 metais šalis aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį ir ėmė remti Rytų Ukrainos separatistus. Nuo to laiko ES lyderiai kas šešis mėnesius pratęsia sankcijas Rusijai.Bendrija laikosi nuomonės, kad sankcijos Maskvai gali būti sušvelnintos, jei ji įgyvendins Minsko susitarimus dėl taikos Rytų Ukrainoje. Šiuo susitarimu konflikto pusės raginamos laikytis besąlygiškų paliaubų ir atitraukti sunkiąją ginkluotę nuo fronto linijos.Nors Prancūzijos prezidentas E. Macronas ragino gerinti santykius tarp Europos ir Rusijos, Vokietijos ministras H. Maasas teigia, kad dar per anksti švelninti Rusijai taikomas sankcijas.H. Maaso teigimu, priežastys, paskatinusios nustatyti sankcijas, toliau egzistuoja ir pridūrė, kad „šiuo metu, mano nuomone, nėra priežasčių kažką keisti ES sankcijų politikoje Rusijos atžvilgiu“.Pirmadienio susitikimas Paryžiuje dėl taikos Rytų Ukrainoje bus pirmasis per trejus metus susitikimas vadinamuoju Normandijos formatu.
V. Zelenskio kanceliarija pranešė, kad jį Paryžiuje lydės vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas, Generalinio štabo viršininkas Ruslanas Chomčakas, Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Ivanas Bakanovas. „Dujų klausimas“ gali atstovauti „Naftogaz“ ir Energetikos ministerijos atstovai.
Apie 15.20 val. Lietuvos laiku Paryžiuje nusileido V. Putino lėktuvas.
V. Zelenskis į Eliziejaus rūmus atvykti turėtų 15.55 val. Lietuvos laiku. Čia jis susitiks su E. Macronu ir A. Merkel.
Į Paryžių atvyksta rimtas Rusijos delegacijos desantas, rašo unian.net. V. Putinui kompaniją palaikys „Gazprom“ valdybos pirmininkas Aleksejus Mileris, energetikos ministras Aleksandras Novakas, Rusijos vadovo atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, V. Putino padėjėjas ir vadinamasis Krymo aneksijos „architektas“ Vladislavas Surkovas, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Apgailestauja, kad per viršūnių susitikimą Paryžiuje pasiekta „labai mažai“

V. Zelenskis pirmadienį sakė apgailestaujantis, kad per Paryžiuje vykusį viršūnių susitikimą dėl konflikto Rytų Ukrainoje užbaigimo buvo pasiekta „labai mažai“.

Keturšalių Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos derybų kuluaruose taip pat įvyko pirmasis V. Zelenskio tiesioginis susitikimas su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu.

„Buvo išspręsta daug klausimų, o mano kolegos sakė, kad per pirmą susitikimą tai yra labai geras rezultatas. Bet būsiu atviras: tai yra labai mažai, norėjau išspręsti daugiau problemų“, – kalbėjo V. Zelenskis po derybų Paryžiuje.

Bendrame Ukrainos, Rusijos, Prancūzijos ir Vokietijos lyderių
pareiškime sakoma, kad jie susitarė dėl pilnų paliaubų įgyvendinimo ir
naujo pajėgų atitraukimo iš konflikto Rytų Ukrainoje zonų iki kitų metų
kovo.

V. Putinas savo ruožtu gyrė Prancūzijos sostinėje surengtas derybas kaip „svarbų žingsnį“ konflikto deeskalavimo link.

Zelenskis tikisi iki metų pabaigos susigrąžinti 72 Donbase kalinamus ukrainiečius

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pareiškė besitikintis, kad Paryžiuje pasiektas susitarimas apsikeisti kaliniais su prorusiškais separatistais Donbase padės susigrąžinti 72 ukrainiečius dar iki šių metų pabaigos.

V. Zelenskis sakė, kad iki metų pabaigos tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų turi įvykti apsikeitimas kaliniais principu „visi į visus“.

„Ženkime pirmąjį, didelį, žingsnį, nes 72 žmonės galės grįžti namo, – pabrėžė V. Zelenskis. – Norisi tai padaryti iki metų galo.“

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo ruožtu gyrė Prancūzijos sostinėje surengtas derybas dėl karo Rytų Ukrainoje užbaigimo kaip „svarbų žingsnį“ konflikto deeskalavimo link.

Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas nurodė, kad po keturių mėnesių įvyks dar vienas viršūnių susitikimas, per kurį bus apžvelgta padaryta pažanga.

Normandijos ketverto susitikimas

„Atvira žaizda“

Nuo 2014 metų, kai prasidėjo Kijevo konfliktas su Rusijos palaikomais separatistais rytinėje Ukrainoje, žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių, daugiau nei milijonas buvo priversti palikti savo namus, konfliktas smarkiai nualino šalies ekonomiką.

Jis taip pat padidino įtampą Rusijos santykiuose su Vakarais, Jungtinėmis Valstijomis ir Europos Sąjunga, įvedusiomis sankcijas Maskvai dėl jos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos separatistams.

Separatistai paskelbė „liaudies respublikas“ Donecko ir Luhansko regionuose netrukus po Krymo aneksijos, kuri padidino V. Putino populiarumą jo šalyje, bet lėmė tarptautines sankcijas.

Vis dėlto Krymo klausimas nebuvo aptariamas susitikime Paryžiuje.

Galutiniame komunikate sakoma, kad „šalys įsipareigoja pilnai ir išsamiai įgyvendinti paliaubas, palaikydamos visų būtinų ugnies nutraukimo režimo palaikymo priemonių įgyvendinimą iki 2019 metų pabaigos“.

Jame priduriama, kad turi būti susitarta dėl trijų papildomų zonų Rytų Ukrainoje, „siekiant atitraukti pajėgas ir įrangą iki 2020-ųjų kovo pabaigos“.

V. Zelenskis taip pat nurodė, kad iki metų pabaigos tarp Ukrainos ir prorusiškų separatistų turi įvykti apsikeitimas kaliniais principu „visi į visus“.

E. Macronas, pabrėždamas, kad reikia imtis dar daugiau priemonių, pareiškė, kad po keturių mėnesių įvyks dar vienas viršūnių susitikimas, per kurį bus apžvelgta padaryta pažanga.

„Procesas juda teisinga kryptimi“, – kalbėjo V. Putinas.

„Rusija darys viską, ką gali, kad šis konfliktas baigtųsi“, – pridūrė jis.

Tuo metu E. Macronas pabrėžė, jog vien faktas, kad šis susitikimas įvyko, jau yra pasiekimas.

„Faktas, kad esame čia drauge, yra kai kas svarbaus“, – teigė prancūzų lyderis, pavadinęs konfliktą Rytų Ukrainoje „atvira žaizda Europos žemyno širdyje“.

„Turime daug darbo, bet man susidarė įspūdis, kad esama geros valios spręsti sudėtingus klausimus“, – savo ruožtu tvirtino A. Merkel.

Spaudimas

Kremlius siuntė signalus, kad yra pasirengęs dirbti su V. Zelenskiu. V. Putinas yra jį pavadinęs simpatišku ir nuoširdžiu.

Tačiau per vidurnaktį surengtą spaudos konferenciją tarp Ukrainos ir Rusijos prezidentų nebuvo justi jokios šilumos: jiedu sėdėjo priešinguose stalo kraštuose, o tarp jų buvo įsiterpę A. Merkel ir E. Macronas.

Per pirmadienio susitikimą siekta įgyvendinti Minske 2015 metais pasirašytus susitarimus, nustatančius sunkiosios technikos atitraukimą, Ukrainos sienų kontrolės atkūrimą, platesnę autonomiją Doneckui ir Luhanskui bei vietos valdžios rinkimų surengimą.

Svarbiausias derybų trūkumas veikiausiai buvo nesugebėjimas susitarti dėl vietos valdžios rinkimų datos ir sienų kontrolės.

Šis aukščiausio lygio susitikimas turėjo subtilią reikšmę visiems jo dalyviams, ypač V. Zelenskiui, kuris prieš ateidamas į politiką viename seriale suvaidino netikėtai prezidentu tapusį mokytoją.

Išvakarėse maždaug 200 protestuotojų praleido naktį palapinėse prie Ukrainos prezidentūros, taip siekdami paspausti V. Zelenskį „nekapituliuoti“ prieš Rusijos lyderį.

E. Macronui šis susitikimas buvo itin svarbus brėžiant ambicingas užsienio politikos gaires, nepaisant problemų pačioje Prancūzijoje, kur susisiekimo sektoriaus darbuotojai jau kelias dienas streikuoja dėl pensijų reformų.

E. Macronas praėjusį mėnesį pribloškė NATO sąjungininkes pareiškęs, kad aljansą ištiko „smegenų mirtis“. Jis tvirtino, kad Europai reikia strateginės partnerystės su Rusija.