41-erių metų amžiaus Prancūzijos prezidentas, buvęs investicijų bankininkas, laimėjęs rinkimus 2017 m., nori ištesėti rinkiminės kampanijos metu duotą pažadą padaryti itin griežtai reguliuojamą Prancūzijos ekonomiką atviresnę, tačiau galingų profesinių sąjungų vadovai tvirtina, kad jis iš darbuotojų atims socialines garantijas.
Įdomu, kuri pusė nusileis pirmoji: profesinės sąjungos, rizikuojančios prarasti gyventojų palaikymą, jei streikas pernelyg užsitęs, ar vyriausybė, bijanti, kad rinkėjai stos ginti profesinių sąjungų ir pradės kaltinti valdininkus neveiksnumu.
E. Macrono vyriausybė ir nemažai eilinių Prancūzijos piliečių iš anksto nusiteikė, jog streikas gali vykti ir savaitgalį, tačiau jeigu kitą savaitę protesto akcijos tęsis, jų požiūris greičiausiai pasikeis.
Geležinkelių darbuotojai nubalsavo toliau streikuoti penktadienį, o Paryžiaus autobusų ir metro operatorės RATP profesinės sąjungos sakė, kad darbuotojai iš gatvių nesitrauks iki pirmadienio. Kitos profesinės sąjungos dėl streiko trukmės apsispręs šiandien.
„Protestuosime mažiausiai savaitę, o jai pasibaigus vyriausybė nusileis“, – pareiškė 50-ies metų amžiaus paryžietis Patrickas Dos Santosas, dirbantis transporto paslaugų sferoje.
Ketvirtadienį prasidėjus streikui, Paryžiuje į gatves išėjo dešimtys tūkstančių gyventojų, teko uždaryti dalį Luvro muziejaus, kuriame eksponuojamas garsusis Leonardo da Vinci paveikslas „Mona Liza“.
Profesinių sąjungų vadovai apsidžiaugė sužinoję, kiek sveikatos priežiūros specialistų, geležinkelių darbuotojų ir mokytojų atsiliepė į raginimą streikuoti. Paryžiuje ir kituose Prancūzijos miestuose surengtose priešvyriausybinėse eitynėse taip pat dalyvavo daug žmonių.
Policijos pareigūnų teigimu, šalies sostinėje žygiavo 65 tūkst. darbuotojų, o 806 tūkst. dalyvavo protestuose šalies mastu. Tiesa, profesinės sąjungos pateikia didesnius skaičius.
„Gatvėse – triukšmas, tikiuosi, kad Eliziejaus rūmų langai yra atviri“, – sakė Philippe’as Martinezas, CGT profesinės sąjungos generalinis sekretorius, turėdamas omenyje prezidento administraciją.
Ketvirtadienį popiet Paryžiuje policininkai panaudojo ašarines dujas, kai atokiau nuo pagrindinės eisenos buvę protestuotojai pradėjo į pareigūnus mėtyti fejerverkus, niokoti autobusų stoteles ir padeginėti šiukšlių dėžes. Suimta dešimtys žmonių. Profesinės sąjungos pranešė, kad vandalai joms nepriklauso.
E. Macronas nori supaprastinti Prancūzijos pensijų sistemą, kurią sudaro daugiau nei 40 skirtingų planų. Jie pasižymi tiek pensinio amžiaus, tiek išmokų dydžio įvairove. Geležinkelių darbuotojai, jūreiviai ir Paryžiaus operos ir baleto teatro šokėjai į pensiją gali išeiti dešimtmečiu anksčiau nei kiti.
Prancūzijos prezidentas įsitikinęs, kad ši sistema yra nesąžininga ir per brangi. Jis nori vienos taškais paremtos sistemos, kurią priėmus kiekvienas pensininkas turėtų lygias teises.
Vyriausybė nenurodė, ar ketina nors kiek nusileisti dėl pagrindinių reformos elementų. Kita vertus, atsižvelgdami į didžiulį visuomenės nepasitenkinimą, E. Macrono aplinkos valdininkai pasiliko vietos padaryti šiokių tokių nuolaidų įgyvendinant pokyčius.
