Dėl didžiausio pastarųjų metų streiko Prancūzijoje susitarė profesinės sąjungos, nepatenkintos prezidento Emmanuelio Macrono planais įgyvendinti visuotinę taškais paremtą pensijų sistemą. Valdžios institucijos ruošia planus, kaip sumažinti streiko žalą.
Streikas turėtų trukti ilgiau nei vieną dieną, o kai kurių profesinių sąjungų vadovai įspėjo, kad streikuos tol, kol E. Macronas atsisakys prezidentinės kampanijos metu duoto pažado iš pagrindų pertvarkyti pensijų sistemą.
Remiantis vieno viešosios nuomonės tyrimo rezultatais, streiką palaiko 69 proc. apklaustųjų. Daugiausia jam pritaria 18–34 metų amžiaus gyventojai.
E. Macrono administracija viliasi, jog pavyks išvengti 1995 m. surengto visuotinio streiko dėl pensijų reformos padarinių. Jo metu šalies transporto sistema buvo paralyžiuota tris savaites, ir tuometinei vyriausybei galiausiai teko atšaukti priimtus pokyčius.
Vidaus reikalų ministras Christophe’as Castaneris streiko išvakarėse pareiškė, kad tikisi beveik 250 demonstracijų šalies mastu. Jo teigimu, kai kurios iš jų gali virsti smurtinėmis.
„Žinome, kad protestuose dalyvaus daug žmonių, suprantame riziką. Pareikalavau, jog riaušių ar smurto protrūkio atvejais visuomet nedelsiant pradėtume suiminėti pažeidėjus“, – sakė ministras.
Keletas vadinamojo „geltonųjų liemenių“ judėjimo narių nurodė ketinantys dalyvauti demonstracijose.
Ką paveiks streikas?
Nors daugelis žmonių neis į darbą, protesto akcijoje nedalyvausiantys gyventojai susidurs su transporto problemomis. Transporto sektoriaus darbuotojams, tokiems kaip autobusų vairuotojai ir traukinių personalas, atstovaujančios profesinės sąjungos sutarė streikuoti nuo ketvirtadienio.
Anot Prancūzijos valstybinės geležinkelių įmonės SNCF, ketvirtadienį kursuos tik 10 proc. tarpmiestinių ir greitųjų TGV traukinių. Kai kurie regioniniai traukiniai iš viso nevažiuos. Tarptautinių vežėjų, pavyzdžiui, „Eurostar“ ir „Thalys“, paslaugos taip pat bus paveiktos. Be to, „Eurostar“ paskelbė sumažinusi maršrutų skaičių. Naujojo grafiko įmonė laikysis iki gruodžio 10 d.
Valstybinė metro įmonė RATP įspėjo Paryžiaus gyventojus, kad ketvirtadienį jiems teks susidurti su rimtais metro paslaugų sutrikimais. Piko metu paslaugų teikimas bus ribotas. Iš 16 mieste esančių metro linijų veiks tik penkios.
Rugsėjo mėnesį įvykusio metro darbuotojų streiko dėl planuojamų pensijų reformų metu sostinės gyventojams teko sėsti ant dviračių ir motorolerių. Šį kartą bus stipriai paveiktos Paryžiaus rajono priemiestinės ir regioninės paslaugos.
Į gatves išeis ir oro dispečeriai. Bus atšaukta 30 proc. oro linijų bendrovės „Air France“ skrydžių šalies viduje, o „EasyJet“ jau atšaukė daugiau nei 200 skrydžių.
Ar E. Macrono pensijų reforma išties tokia prieštaringa?
Šiuo metu Prancūzijos pensijų sistemą sudaro dešimtys įvairiausių planų, o prezidentas nori sukurti vieningą. Vadovaujantis naujuoju šalies vadovo planu, darbuotojai gautų taškų už kiekvieną išdirbtą dieną, vėliau sukaupti taškai virstų vienokio ar kitokio dydžio pensija. Pastarąjį dešimtmetį oficialus pensinis amžius buvo pailgintas nuo 60 iki 62 metų, tačiau išlieka vienas mažiausių Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) turtingų valstybių grupėje.
Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje į pensiją išeinama sulaukus 65-erių.
Perėjus prie visuotinės taškais paremtos pensijų sistemos, kai kurie darbuotojai, kaip antai jūreiviai, teisininkai ir net operos personalas, netektų didžiausių pensijų, o asmenys, išėję į pensiją nesulaukę 64-erių, gautų mažesnę išmoką. Pavyzdžiui, išėjus į pensiją 63-ejų metų amžiaus, pensija būtų 5 proc. mažesnė. Profesinės sąjungos nerimauja, kad žmonės bus priversti ilgiau dirbti, nes nenorės gauti mažesnes pensijas.
Pensinis amžius Europos Sąjungoje (ES) yra nevienodas.
Dabartinė Prancūzijos pensijų sistema yra viena geriausiai finansuojamų pasaulyje. Vertinant pagal viešąsias išlaidas, jai tenka 14 proc. BVP.
Atsižvelgdamas į senėjančią Prancūzijos populiaciją, E. Macronas teigė, kad šis visuotinis pensijų planas būtų sąžiningesnis už dabartinę sistemą. Tačiau metro darbuotojai tvirtina, jog jie būtų priversti dirbti ilgiau, nes netektų teisės anksčiau išeiti į pensiją. Metro darbuotojai seniai išsireikalavo tokios teisės kaip kompensacijos už darbą po žeme.
Kaip parodė neseniai atliktos apklausos rezultatai, 75 proc. žmonių mano, jog pensijų reforma yra būtina, tačiau tik trečdalis respondentų tiki, kad vyriausybei pavyks ją įgyvendinti.
Paryžiaus metro mašinistas Damienas Vitry naujienų portalui „France Info“ sakė, jog dirba tam, kad kiti žmonės galėtų švęsti Naujuosius metus.
„Nukenčia šeiminis gyvenimas, todėl gauname tam tikrų lengvatų, – kalbėjo jis. – Ši pensijų reforma primena futbolo varžybas, kurių metu po pertraukos pakeičiamos taisyklės.“
Vyras skundėsi, kad, prezidentui įgyvendinus reformą, jam tektų ilgiau dirbti, jei norėtų gauti įprastą pensiją.
