Iki šiol Sirijoje buvo dislokuota apie 1 000 JAV karių.
M. Esperis interviu naujienų agentūrai „Reuters“ pabrėžė, kad Vašingtonas turi galimybę pagal poreikį įvesti ar išvesti karius iš Sirijos, tačiau amerikiečių karių skaičius vis tiek liks arti 600.
„Skaičius bus sąlyginai statiškas. Bet jei matysime vykstančius dalykus, galima šiek tiek jį padidinti“, – skrisdamas iš trečiadienį pasibaigusio NATO viršūnių susitikimo Londone sakė M. Esperis.
Gynybos sekretorius taip pat neatmetė galimybės dar labiau sumažinti JAV karių skaičių, jei Europos sąjungininkai prisidės prie misijos Sirijoje.
„Koalicijoje apie tai kalbama, kai kurie sąjungininkai gali prisidėti kariais. Jei šalis sąjungininkė, NATO šalis nuspręstų suteikti mums 50 žmonių, mes galėtume išvesti 50 savo žmonių“, – teigė M. Esperis.
JAV kariuomenė yra susitelkusi ties „Islamo valstybės“ (ISIS) likučių suvaldymu Sirijoje. JAV prezidentas Donaldas Trumpas tvirtino siekęs, kad Sirijoje likę JAV kariai užtikrintų, jog Sirijos naftos ištekliai nepakliūtų į islamistų rankas.
„Mes pasilikome naftą, o būtent naftą varė ISIS į priekį“, – Londone sakė D. Trumpas.
Jokių žingsnių dėl S-400 Turkijoje
Vašingtono teigimu, NATO sąjungininkės Turkijos įsigytos rusiškos raketų sistemos S-400 yra nesuderinamos su NATO oro gynybos sistemomis ir kelia grėsmę JAV naikintuvams F-35.
Po NATO viršūnių susitikime Londone vykusių D. Trumpo ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano derybų M. Esperis sakė, kad S-400 situacija nesikeičia.
„Šiuo metu nėra jokių žingsnių“, – tvirtino M. Esperis.
Viršūnių susitikime R. T. Erdoganas vis dėlto atsiėmė grasinimus vetuoti NATO gynybos planus Baltijos šalims ir Lenkijai. Turkijos lyderis reikalavo, kad Aljansas kurdų kovotojus Sirijoje, prieš kuriuos kariauja Turkija, pripažintų teroristais.
„Manau, kad tai teigiamas žingsnis pirmyn“, – apie pasikeitusią Turkijos poziciją kalbėjo Pentagono vadovas.
„Jie (Turkija) ilgus dešimtmečius buvo svarbi NATO dalis, nuo pat pradžių, todėl turime ir toliau juos išlaikyti“, – sakė M. Esperis.