„Kad išliktume saugūs, privalome žvelgti į ateitį kartu“, – sakoma deklaracijoje, kuria Aljansas pirmąkart oficialiai pripažįsta stiprėjančios Kinijos keliamus „iššūkius“ ir žada imtis „stipresnių veiksmų“ prieš terorizmą.
„Kad išliktume saugūs, privalome žvelgti į ateitį kartu“, – sakoma deklaracijoje, kuria Aljansas pirmąkart oficialiai pripažįsta stiprėjančios Kinijos keliamus „iššūkius“ ir žada imtis „stipresnių veiksmų“ prieš terorizmą.
Po netoli Londono vykusio susitikimo priimtoje deklaracijoje 29 aljanso narių lyderiai patvirtino „savo atsakingą įsipareigojimą, numatytą Vašingtono sutarties 5-uoju straipsniu, kad ataka prieš vieną sąjungininkę bus laikoma ataka prieš mus visus“.
NATO narė Turkija grasino nepritarti planams sustiprinti Baltijos valstybių ir Lenkijos šalių gynybą po to, kai NATO narės sukritikavo Ankaros karinę operaciją Sirijoje.
Tačiau NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad „mes esame vieningi, visi už vieną ir vienas už visus. Mūsų įsipareigojimas [laikytis] 5-ojo straipsnio, mūsų Aljanso kolektyvinės gynybos punkto, yra tvirtas kaip geležis“.
„Mes kaip Aljansas susiduriame su aiškiomis grėsmėmis ir iššūkiais, kylančiais iš visų strateginių krypčių. Rusijos agresyvūs veiksmai kelia grėsmę euroatlantiniam saugumui“, – sakoma Aljanso pareiškime.
Vis dėlto NATO pabrėžė, kad Vakarų šalių karinis blokas pasiruošęs plėtoti dialogą ir konstruktyvius santykius su Rusija, „kai Rusijos veiksmai leidžia tai daryti“.
NATO taip pat nurodė, kad susiduria su grėsmėmis kibernetinio saugumo srityje ir terorizmu, kuris „visomis savo formomis ir išraiškomis mums visiems lieka nuolatinė“.
NATO viršūnių susitikimo dalyviai pareiškė esantys pasirengę dalytis ne tik išlaidomis, bet ir atsakomybe už savo „nedalomo saugumo“ užtikrinimą.
„Mūsų įsipareigojimų investuoti į gynybą dėka mes didiname šias investicijas, kad atitiktume 2 proc. (BVP) slenksčio reikalavimus ir, kaip nustatyta, kad 20 proc. (šių išlaidų) investuotume į naujus pajėgumus ir skirtume daugiau jėgų misijoms bei operacijoms“, – sakoma trečiadienį priimtame dokumente.
Jame nurodyta, kad NATO išlaidos gynybai, neskaičiuojant JAV, augo penkerius metus iš eilės. Į gynybą papildomai buvo investuota daugiau nei 130 mlrd. JAV dolerių.
„Vykdydami mūsų įsipareigojimus, numatytus Vašingtono sutarties 3-uoju straipsniu, toliau stipriname savo individualius ir kolektyvinius pajėgumus pasipriešinti bet kokios rūšies atakai. Mes darome reikšmingą pažangą. Privalome [daryti] ir darysime dar daugiau“, – sakoma NATO šalių lyderių paskelbtame pareiškime.
J. Stoltenbergas sakė, kad sąjungininkai susitarė įtraukti Kiniją į naują potencialų ginkluotės kontrolės susitarimą.
„Šįsyk 29 NATO šalių lyderiai pirmąkart aptarė šį klausimą. Tai svarbus žingsnis, – kalbėjo jis. – Tokiu būdu dabar pradėjome svarstyti, kaip ateityje galėtume įtraukti Kiniją į susitarimą dėl ginkluotės kontrolės.“
NATO lyderių susitikimo baigiamojoje deklaracijoje taip pat sakoma, kad sąjungininkai „apgalvotai ir atsakingai“ reaguos į naujų Rusijos raketų dislokavimą netoli Aljanso narių teritorijų.
„Apgalvotai ir atsakingai reaguojame ir toliau reaguosime į Rusijos naujų vidutinio nuotolio raketų dislokavimą“, – sakoma pranešime.
Aljansas pažymėjo, kad tokių Rusijos raketų dislokavimas kelia „reikšmingą grėsmę euroatlantiniam saugumui“.
„Esame visiškai įsipareigoję išsaugoti ir sustiprinti veiksmingą ginkluotės kontrolę, nusiginklavimą ir neplatinimą“, – nurodoma deklaracijoje. Joje taip pat buvo pakartota, kad Aljansas lieka visiškai įsipareigojęs Branduolinio ginklo neplatinimo sutarčiai.
Bloko lyderiai pripažino, kad NATO privalo prisitaikyti prie būsimų saugumo sąlygų.
„Atsižvelgiame į naujųjų technologijų aprėptį ir mastą, kad išlaikytume savo technologinį pranašumą, tuo pačiu išsaugodami savo vertybes ir normas“, – sakoma jų pranešime.
Lyderiai įsipareigojo toliau stiprinti „savo visuomenių, kritinės infrastruktūros [stabilumą] ir energetinį saugumą“.
„NATO ir jos sąjungininkai pagal savo atitinkamą kompetenciją ryžtingai nusiteikę užtikrinti savo ryšių saugumą, įskaitant 5G tinklus. Jie suvokia būtinybę turėti apsaugotas ir stabilias sistemas“, – sakoma baigiamajame dokumente.
NATO taip pat paskelbė kosminę erdvę savo operacijų sritimi, bet pabrėžė, jog šio pobūdžio klausimai turi būti sprendžiami laikantis tarptautinių įstatymų.
Aljanso lyderiai taip pat įsipareigojo stiprinti priemones, skirtas kovai su kibernetinėmis atakomis ir hibridinėmis grėsmėmis.
Trumpas susitiko su Erdoganu susitikimo kuluaruose
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį surengė iš anksto neskelbtą dvišalį susitikimą su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu NATO viršūnių susitikimo kuluaruose.
Londono priemiestyje vykstančiame susitikime Turkija sulaukė kitų NATO sąjungininkių kritikos ir grasino nepritarti Baltijos šalių sustiprintos gynybos planui.
Dvišalis susitikimas nebuvo numatytas paskelbtoje D. Trumpo darbotvarkėje.
„Prezidentai aptarė, kaip svarbu Turkijai vykdyti savo įsipareigojimus aljansui, toliau stiprinti prekybą – padidinant dvišalę prekybą 100 mlrd. JAV dolerių – [taip pat spręsti] regioniniu iššūkius saugumui ir [užtikrinti] energetinį saugumą“, – pranešė Baltųjų rūmų pareigūnas.
Kai kurios Turkijos sąjungininkės NATO, ypač Prancūzija, griežtai kritikuoja Ankaros įvykdytą operaciją šiaurinėje Sirijoje prieš kurdų kovotojų pajėgas, padėjusias sąjungininkams kovoje su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“.
Europos valstybės taip pat papiktino R. T. Erdogano sprendimas įsigyti ir dislokuoti rusiškų oro erdvės gynybos sistemų S-400, nepaisant JAV sankcijų grėsmės ir NATO pirkimų politikos.
Savo ruožtu Ankara pareikalavo, kad NATO narės „teroristinėmis“ pripažintų kurdų grupes ir grasino nepritarti atnaujintam Baltijos šalių ir Lenkijos gynybos planui, turinčiam apsaugoti nuo Rusijos keliamos grėsmės.
NATO vadovas nepaisydamas vidaus nesutarimų atmeta kritiką
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį atmetė Prancūzijos kritiką, kad šį karinį aljansą yra ištikusi „smegenų mirtis“, ir tvirtino, kad organizacija prisitaiko prie šiuolaikinių iššūkių.
„NATO yra guvi, NATO yra aktyvi, NATO adaptuojasi“, – sakė J. Stoltenbergas, kuris vėliau trečiadienį pirmininkaus JAV prezidento Donaldo Trumpo ir sąjungininkių lyderių susitikimui prabangiame viešbutyje golfo kurorte netoli Londono.
J. Stoltenbergas taip pat sakė, kad Kanada ir sąjungininkės Europoje nuo 2016 metų savo išlaidas gynybai padidino 130 mlrd. dolerių (117,4 mlrd. eurų), nors D. Trumpas ir skundėsi, kad jos pernelyg lėtai didina savo gynybos biudžetus.
„Tai neturi precedento, tai daro mus stipresnius“, – apie išlaidų padidinimą sakė Aljanso vadovas.
Rusijai 2014 metais atplėšus nuo Ukrainos ir aneksavus Krymą, NATO šalys sustabdė po Šaltojo karo pradėtą išlaidų gynybai mažinimą ir pradėjo jas didinti. Jos pažadėjo siekti tikslo iki 2024 metų nacionalinei gynybai skirti 2 proc. savo metinio BVP.
D. Trumpas antradienį sakė, kad to neužtenka.
„Būtų galima sakyti, kad jos yra skolininkės [jau] 25–30 metų“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad 2 proc. BVP yra „labai mažas skaičius, iš tikrųjų jis turėtų būti 4“.
Viršūnių susitikimas vyksta kai kurių didžiausių NATO narių viešiems tarpusavio ginčams keliant grėsmę 29 valstybių Aljanso patikimumui.
Lyderiai trečiadienį turi paskelbti deklaraciją, kuria akcentuos savo įsipareigojimus prieš 70 metų įkurtam Aljansui, ir pademonstruoti, kad NATO prisitaiko prie šiuolaikinių grėsmių ir potencialių naujų priešininkių, tokių kaip Kinija.