Pasak dienraščio, Rusijos politikai Kaliningrado sritį yra pavadinę eksperimentiniu regionu, kuriame bus išbandytos Rusijos integracijos į Europos ekonominę erdvę galimybės, tačiau šiuo metu ši idėja daugeliui kelia abejonių.
"Sritis, kurios plotas - 15,1 tūkst. kv.km. ir kurioje gyvena beveik milijonas žmonių, iš kurių 430 tūkst. - pačiame Kaliningrado mieste, sovietiniais metais buvo paversta karine zona, Baltijos laivyno atsparos punktu. Tačiau žlugus Sovietų Sąjungai, regionas laipsniškai prarado karinę reikšmę ir iš 200 tūkst. devintame dešimtmetyje dislokuotų kariškių 2003 metais liks tik devyni tūkstančiai", - rašoma dienraštyje.
Laikraščio teigimu, ypatinga ekonomine zona tapusi Kaliningrado sritis, kurioje taikomi žemesni muitai ir mokesčiai, nepritraukė daug investicijų, todėl svajonės sukurti "Honkongą prie Baltijos jūros" įgyvendinti nepavyko.
"Dėl didelių biurokratinių kliūčių, klestinčių privilegijų, netobulų įstatymų, čia įsivyravo šešėlinė ekonomika, kontrabanda ir organizuotas nusikalstamumas", - teigia FAZ.
Jo tvirtinimu, narkomanų, sergančiųjų AIDS ir tuberkulioze skaičius Kaliningrado srityje šiandien yra vienas didžiausių Rusijoje, tuo tarpu pragyvenimo lygis - vienas žemiausių.
Laikraščio nuomone, kad ir kiek besistengtų dabartinis Kaliningrado gubernatorius Vladimiras Jegorovas pagerinti situaciją, jo pastangos tampa bevaisės be Maskvos paramos.
Anot dienraščio, tai liudija iki šiol Rusijos Valstybės Dūmos neratifikuota Kaliningrado sričiai svarbi 1993 metais pasirašyta Lenkijos ir Rusijos investicijų skatinimo sutartis bei 1997 pasirašyta Rusijos ir Lietuvos sienos sutartis.
Kaip teigiama straipsnyje, Rusijos centrinės vyriausybės paruoštoje regiono plėtros programoje iki 2010 metų numatyta į telekomunikacijų, energetikos, transporto ir socialinę plėtrą investuoti 3 mlrd. dolerių (12 mlrd. litų), tačiau "Rusijoje įprasta, kad gražūs ketinimai taip ir lieka tik ketinimais".
"Esminė ekonominių sunkumų priežastis yra ta, kad Maskva tariamas separatistines tendencijas regione slopina griežtesne kontrole, todėl ji nėra pasiruošusi spręsti srities ateities statuso bei didesnio savarankiškumo suteikimo klausimo", - rašoma dienraštyje.
Pasak FAZ, neigiamą poveikį regiono ekonomika patirs po to, kai Lietuva ir Lenkija 2003 metais atsisakys bevizio režimo su Kaliningrado sritimi ir jos gyventojai į šias šalis nebegalės vykti be vizų ir užsienio pasų.
"Per metus vidutiniškai Kaliningrado srities sieną su Lenkija ir Lietuva kerta 9 mln. žmonių, be to apie 15 proc. srities gyventojų gyvena iš prekių gabenimo per sieną, todėl jeigu regione nebus sukurtos naujos darbo vietos ir įdiegta efektyvi vizų išdavimo sistema, daugeliui gyventojų ES plėtra turės neigiamų pasekmių", - tvirtinama dienraštyje.
Laikraštis taip pat skeptiškai vertina Rusijos užsienio reikalų ministro Igorio Ivanovo per vizitą Madride išsakytą nuomonę, jog būsimą Kaliningrado srities statusą galima būtų nustatyti sutartimi, kuri būtų parengta kovą prasidedančiose ES ir Rusijos derybose dėl Kaliningrado ir pasirašyta šių metų vasarą planuojamame ES ir Rusijos viršūnių susitikime.
"Norai gražūs, tačiau realybė teikia mažai optimizmo", - teigiama straipsnyje.
Anot dienraščio, didelį nuomonių skirtumą liudija kad ir nesutarimai dėl Rusijos karinio tranzito per Lietuvos teritoriją ateities. "Skirtingai negu Briuselis, Maskva mano, kad ES įstatymai nebūtų pažeisti, jeigu Rusijos karinis tranzitas per Lietuvą ateityje vyktų pagal šiuo metu galiojančią tvarką", - teigiama FAZ.