Po retro stiliaus rinkimų plakatais ant plikų baltų sienų patarėjai suka galvą, kas labiausiai įsiutins vokiečius, ką galima nuveikti pigiausiai ir kas jam užtikrins didžiausią dėmesį, teigė vienas šaltinis, susipažinęs su darbo specifika.

Tam reikia išnagrinėti, koks būtų naujų narių prisijungimo prie ES sustabdymo poveikis, kaip atsilieptų teisių į keliones be pasų kontrolės apribojimas ir kiti suvaržymai. O kur dar provokacinis perspėjimas dėl NATO trūkumų, – štai jums ir antroji E. Macrono plano pertvarkyti ES fazė.

Po dvejų su puse metų prezidentavimo metų 41 metų E, Macronas siekia įtvirtinti savo poziciją kaip išsiskiriantis ES lyderis. Po nesėkmingų pastangų įkalbėti Vokietijos kanclerę Angelą Merkel imtis veiksmų, jis iniciatyvą perima į savo rankas ir kuria ambicingą planą, kuriame numatyti ir radikalūs lūžiai.

„Jam atrodo, kad mums būtina veikti skubiai, – sako Martinas Quencezas, Vokietijos Marshallo fondo Paryžiaus skyriaus direktoriaus pavaduotojas. – Anot E. Macrono, mes liudijame procesą, kai pradeda formuotis dvipolis pasaulis, ir jis siekia, kad Europa tame žaidime būtų dalyvė, ne tikslinis objektas“.

Europos neginčijamų koncepcijų griovimas pykdo senuosius Prancūzijos partnerius, bet kartu kursto ilgą laiką slopintus debatus, išprovokuodamas netikėtų naujų aljansų atsiradimą. Ir tokia strategija gali suveikti.

E. Macrono komanda tvirtina, kad ES nebepajėgia funkcionuoti, pasitelkdama savo tradicinius įpročius siekti bendro visuotinio sutarimo ir laipsniškų pokyčių. Bloką užgriuvę iššūkiai – nuo technologijų raidos iki migracijos, klimato kaitos ir vis priešiškesnio pasaulio – yra per dideli, kad jo lyderiai galėtų toliau spręsti kiekvieną opią problemą lėčiausios narės tempais.

E. Macrono pastangos supurtyti situaciją kelia rizikų ir trikdžių, bet sprendimas toliau įsikibus laikytis faktinės padėties gali būti mirtinas Europos Sąjungai, sakė vienas pareigūnas.

Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos lyderiams ruošiantis susitikti Londone kitą savaitę, Rusija tampa jungiamuoju siūlu daugelyje E. Macrono pamąstymų.

Kai ES narės, buvusios sovietinės valstybės, žvelgia į Rytus, jos mato atgimstančią galią, kuri jau dabar destabilizuoja padėtį Ukrainoje ir yra pasiruošusi mankštinti savo raumenis.

E. Macronas mato ten potencialų sąjungininką.

Jeigu Maskva galėtų būti įtraukta į Europos orbitą vietoj Kinijos, tokia rokiruotė galbūt padėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą Eurazijos superžemyne. E. Macrono manymu, Rusijai nusibos jaunesnės Pekino partnerės vaidmuo, o kai tai nutiks, jis nori, kad Europa būtų pasiruošusi, samprotauja Martinas Quencezas.

Tad šių metų spalį Prancūzija paskyrė specialųjį pasiuntinį, kuris bus atsakingas už Europos Sąjungos ir Kremliaus santykių atgaivinimą ir kuris sieks įtikinti likusias ES šalis, kad tokios pastangos tikslingos. E. Macronas jau du kartus priėmė prezidentą Vladimirą Putiną savo šalyje, o gruodį jis planuoja pirmininkauti Paryžiuje vyksiančioms deryboms su V. Putinu, A. Merkel ir prezidentu Volodymyru Zelenskiu, kurių tikslas sustabdyti tebesitęsiančius karo veiksmus Rytų Ukrainoje.

Rusija gali atsidurti naujausių E. Macrono iniciatyvų dėmesio centre, bet pagrindinis projekto aspektas – Europos galia.

Kinijai tampant vis kategoriškesnei, o Jungtinėms Valstijoms – vis labiau nepatikimoms, E. Macronas reikalauja, kad ES įvestų mechanizmus, būtinus sustiprinti jos, kaip darnesnės geopolitinės žaidėjos, įtaką.

Tai reiškia, kad daugiau nebūtų jokių veto nedidelėms naujoms narėms Rytuose ir būtų raginama supaprastinti sprendimų priėmimą; tuo pat metu E. Macronas yra pasiruošęs dar vienam planui: kad Šengeno erdvė, kurioje galima keliauti be pasų kontrolės – Europos idealo pagrindas, taptų privilegija, su sąlyga, jeigu bus stengiamasi padėti spręsti imigracijos problemas.

Kai kurių pareigūnų teigimu, toks įspėjimas Europai būtinas.

Neoficialiais duomenimis, kelių ES šalių diplomatai prisipažįsta, jog jų vyriausybės labiau palaiko E. Macrono viziją nei yra pasiruošusios apie tai kalbėti viešai. Jos patenkintos, kad E. Macronas prisiima aštrios kritikos strėles ir kad jo radikalios pozicijos skatina bloką toliau vystytis, net jeigu jam galiausiai tektų eiti į kompromisus.

Bet kai kuriuos žmones jis iš tiesų erzina.

Vienas Europos diplomatas sakė niekad nematęs taip įpykusių vokiečių nei po E. Macrono pareiškimų dėl NATO, kuriuos lapkritį atspausdino „The Economist“. Svarbu buvo ne tik jo pareiškimo turinys, bet provokacinis kalbėjimas ir tas faktas, jog jie nebuvo įspėti.

ES ir NATO būstinėse Briuselyje, kaip ir kitose Europos šalių sostinėse, dauguma pareigūnų kritikuoja E. Macroną dėl arogancijos, autokratiškumo ir savarankiškų veiksmų tais atvejais, kai bendradarbiavimas duotų geresnių rezultatų.

Vokietija ir Italija nesutaria metų metus, bet čia staiga jos atranda bendrą poziciją, nes Angelai Merkel labai reikalingas palaikymas norint pasipriešinti E. Macronui, sako vienas italų pareigūnas, susipažinęs su situacija. Idėja sugriežtinti Šengeno susitarimą dėl kelionių be pasų kontrolės sukėlė abiejų šalių susirūpinimą, sakė pareigūnas.

„Europos pareigūnai gana ramiai reagavo į E. Macrono žinutės turinį, – sakė Paryžiuje įsikūrusios Strateginių tyrimų fondo direktoriaus pavaduotojas Bruno‘as Tertrais. – Bet juos suglumino žinios pateikimo stilius“.

Norint perprasti E. Macrono realistinę politiką, patartina pasidomėti, kokius ir kur jis tiesia tiltus. Ir kokius tiltus ir kur jis degina.

Vengrijos premjero Viktoro Orbano antibriuseliška, neliberali pozicija tiesiogiai kertasi su Prancūzijos prezidento praregėjimo vizija. Bet E. Macronas mato V. Orbaną kaip jėgą, kuri gali būti naudinga mobilizuojant paramą Rytuose. Tai reiškia, kad V. Orbanas taip pat gražiai priimamas Eliziejaus rūmuose, ir E. Macronas spaudžia jį įtikinti Lenkiją sutikti su santykių su Rusija atlydžiu. Dialogas su V. Orbanu, nuolat kritikuojamu dėl demokratijos ribojimo ir dėl teismų nepriklausomumo pažeidinėjimo, – dar vieni santykiai, verčiantys kai kurias valstybes jaustis nejaukiai.

E. Macronas ir jo patarėjai skyrė ne vieną valandą pokalbiams telefonu su birželį išrinkta Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, kad įtikintų ją dėl savo pozicijos.

Tuo tarpu Angela Merkel iš A. Macrono sulaukė serijos įspėjimų. Šių metų vasarį Prancūzija pagrasino pareikalauti kruopštesnio tyrimo dėl kontroversiškojo „Nord stream 2“ dujotiekio tarp Vokietijos ir Rusijos, kurį palaiko A. Merkel, nepaisant didelio susirūpinimo Rytų Europoje.

Galiausiai E. Macronas nusileido, bet šis epizodas tik išryškino painius Paryžiaus, Berlyno, Briuselio ir Maskvos santykius.

Vėl grįžkime į prašmatnaus šalies sostinės rajono apylinkes, tarp „Facebook Inc.“ būstinės Paryžiuje ir 19–ojo amžiaus akcijų biržos, – čia E. Macrono komanda kruopščiai aptarinėja tolesnius jo plano žingsnius.

Nuolat palaikydama ryšį su Eliziejaus rūmais per „Whatsapp“ ir „Telegram“, komanda atliko visus jo politikos iniciatyvų streso testus, pasitelkę vertinimo priemonių sistemą: kiekviena idėja įvertinama pagal atitinkamus veiksnius, pavyzdžiui: kokio pasipriešinimo ji gali sulaukti, kiek ji kainuotų ir kokio masto permainų ji pareikalautų.

Po gruodį vyksiančių NATO derybų bei Ukrainos viršūnių susitikimo Prancūzijos prezidentas planuoja pradėti Naujuosius metus su dar viena „bomba“ dėl Šengeno susitarimo.

„E. Macronas siūlo labai nuoseklų geopolitinį požiūrį į pasaulį, – sakė B. Tertrais. – Šiuo metu jis greičiausiai yra vienintelis Vakarų lyderis su tokiu požiūriu“.