S. Hariri savo administracijos atsistatydinimo raštą įteikė spalio 29 dieną, pasiduodamas visoje šalyje kilusio protestų judėjimo spaudimui. Libano protestuotojai reikalauja visiško vyriausybės pertvarkymo.

Praėjus beveik mėnesiui po vyriausybės atsistatydinimo, itin susiskaldę šalies politiniai lyderiai dar nepaskyrė naujo premjero ir nesuformavo naujos vyriausybės. Dėl to pyksta demonstrantai, nuo spalio 17 dienos nuolat rengiantys protestus.

Reaguodamas į politinių lyderių „neatsakingą praktiką“, S. Hariri sakė, kad jaučiasi priverstas paskelbti savo ketinimus.

„Skelbiu Libano žmonėms, kad tvirtai laikausi taisyklės „ne aš, o kas nors kitas“, – sakoma jo pareiškime.

S. Hariri nenurodė alternatyvaus kandidato, bet sakė, kad savo sprendimu siekia „atverti duris sprendimui“.

Jis išreiškė viltį, kad prezidentas Michelis Aounas „nedelsdamas sušauks įpareigojamas parlamentines konsultacijas naujam premjerui paskirti“.

Konsultacijų, kurios būtinos naujai ministrų kabineto sudėčiai parengti, data nepaisant didėjančio tarptautinio spaudimo dar nepaskirta.

M. Aouno įkurto krikščioniško Laisvojo patriotinio judėjimo pareigūnai kaltina musulmoną sunitą S. Hariri vilkinant procesą atsisakymu sutikti su kokiu nors kitu kandidatu į premjerus. Jis pats šiuos kaltinimus neigia.

JAV, Didžioji Britanija, Prancūzija, Jungtinės Tautos, Pasaulio bankas ir reitingavimo agentūros ragino pareigūnus racionalizuoti procesą šaliai išgyvenant politinę ir ekonominę krizę.

Anksčiau svarstyta buvusio finansų ministro Mohamado Safadi kandidatūra į premjerus, bet jis tęsiantis protestams savo kandidatūrą atsiėmė.

M. Aouno įgaliojimai apima galią inicijuoti reikiamas parlamentines konsultacijas naujam premjerui paskirti.

Prezidentas yra sakęs, kad neatmeta galimybės formuoti vyriausybę, kurioje taip pat būtų technokratų ir liaudies judėjimo atstovų. Tai yra du svarbūs protestuotojų reikalavimai.

Vis dėlto demonstrantai sako, kad atmes bet kokią vyriausybę, kurioje bus isteblišmento partijų atstovų.