Jungtinių Tautų aplinkos programos teigimu, pasaulinė šiltnamio dujų tarša turi mažėti po 7,6 proc. kasmet iki 2030-ųjų, kad vidutinės pasaulio temperatūros kilimas sustotų ties 1,5 laipsnio Celsijaus.

Anot JT, žiauri realybė yra tokia, kad taršos emisijos per pastarąjį dešimtmetį kilo po 1,5 proc. kasmet, o 2018 m. – praėjus 3 metams po to, kai 195 šalys pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą – pasiekė rekordinį 55,3 mlrd. tonų anglies dioksido (CO2) ar panašių šiltnamio dujų kiekį.

Pasaulio meteorologijos organizacija pirmadienį paskelbė, kad šiltnamio dujų koncentracija atmosferoje 2018 m. pasiekė visų laikų rekordą.

Paryžiaus klimato susitarimu valstybės įsipareigojo pasaulinės temperatūros kilimą sustabdyti ties „gerokai žemesniu“ nei 2 laipsnių Celsijaus, o geriausiu atveju – ties 1,5 laipsnio Celsijaus lygiu, palyginti su vidutine Žemės temperatūra iki pramonės revoliucijos.

Tam tikslui pasiekti šalys sutarė mažinti šiltnamio dujų emisijas ir siekti mažesnio anglies sunaudojimo artimiausiais dešimtmečiais.

Vis dėlto JT teigia, kad, net ir atsižvelgus į Paryžiaus klimato kaitos susitarimo įsipareigojus, pasaulio temperatūra kils net 3,2 laipsnio Celsijaus. Mokslininkai baiminasi, kad toks drastiškas temperatūros augimas gali iš esmės sukrėsti žmonių visuomenės pamatus.

Net jei kiekviena šalis įvykdytų įsipareigojimus, Žemės „anglies biudžetas“ 1,5 laipsnio kilimui – teršalų kiekis, kurį žmonija gali išmesti ir vis tiek likti žemiau tam tikros temperatūros ribos – bus išeikvotas per dešimtmetį, perspėja JT.

Kitaip tariant, JT įvertinimas yra niūrus.

Nors JT tvirtina, kad 1,5 laipsnio Celsijaus tikslas yra pasiekiamas, tam prireiktų precendento neturinčio, koordinuoto perversmo pasaulio ekonomikoje, kuri vis dar yra varoma daugiausia nafta ir dujomis paremto augimo.

„Mums nepavyksta sumažinti šiltnamio dujų emisijų, – naujienų agentūrai AFP sakė JT aplinkos programos direktorė Inger Andersen. – Jei tučtuojau nesiimsime veiksmų ir smarkiai nesumažinsime pasaulinių emisijų, nepasieksime 1,5 laipsnio Celsijaus tikslo.“

Neveiklumo kaina


Jau dešimtoje vadinamojoje „Emisijų atotrūkio“ (angl. Emissions Gap) ataskaitoje taip pat atskleidžiama valstybių vadovų neveiklumo kaina.

Jei ryžtingi kovos su klimato kaita veiksmai būtų buvę pradėti 2010 m., iškart po Kopenhagos viršūnių susitikimo, įpūtusio naujos gyvybės šiai diskusijai, kasmet šiltnamio dujų taršą reikėtų mažinti vos po 0,7 proc., norint pasiekti 2 laipsnių Celsijaus temperatūros kilimo ribą, ir 3,3 proc., norint pasiekti 1,5 laipsnio ribą.

„Prie šiandieninės situacijos privedė 10 metų vilkinimo klimato srityje“, – sakė I. Andersen.

Ataskaitoje taip pat pabrėžiamos specifinės „progos“ didžiausioms valstybėms teršėjoms pertvarkyti ekonomiką taip, kad šalis atitiktų Paryžiaus klimato susitarimo reikalavimus.

Nors JT patarimai šalims skiriasi, bendri vardikliai aiškūs: visiškas anglies atsisakymas, naftos ir dujų dalies mažinimas ekonomikoje ir drastiškas atsinaujinančios energetikos augimas.

Ataskaitoje taip pat kritikuojamos Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalys. Nors jos išmeta 78 proc. viso pasaulio šiltnamio dujų, tik 15 turtingų šalių priėmė planus pasiekti nulinę taršą.

Tuo tarpu JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija anksčiau šį mėnesį oficialiai patvirtino, kad JAV traukiasi iš Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir ėmėsi veiksmų padidinti iškastinio kuro gavybą. Jungtinės Valstijos taip pat įves subsidijas technologijoms, skirtoms surinkti ir saugoti šiluminių jėgainių išmetamas CO2 dujas.

Pasak JT, valstybės vidutiniškai turi padidinti savo indėlį į kovą su klimato net penkis kartus, norint, kad būtų įgyvendintas 1,5 laipsnio tikslas.

„Jokių ženklų, kad kilimas sustos“


Pernai Tarpvyriausybinė klimato kaitos taryba – žymiausia pasaulyje mokslinė institucija šiuo klausimu – paskelbė griežtą įspėjimą dėl klimato kaitos padarinių. Pasak mokslininkų, viršijus 1,5 laipsnio Celsijaus temperatūros kilimo ribą, Žemėje padažnės karščio bangos, superaudros ir masiniai potvyniai.

Šiuo metu temperatūra yra pakilusi vos 1 laipsniu, o 2019 m. turėtų būti antri karščiausi metai žmonijos istorijoje. Šiemet Žemę kamavo ypač daug miškų gaisrų ir ciklonų, kurie, temperatūrai kylant, bus dar dažnesni.

Nepaisant būtinybės skubiai imtis veiksmų, pasaulinis energijos suvartojimas ateinančiais metais augs, o, JT teigimu, „nėra jokių ženklų, kad šiltnamio dujų emisijų kilimas per artimiausius kelerius metus sustos“.

Pasak Susirūpinusių mokslininkų sąjungos vadovo Aldeno Meyerio, dujų emisijos turėjo pradėti mažėti jau prieš kelis metus.

„Mums ne baigiasi laikas – mums jis jau baigėsi“, – AFP sakė jis.

JT ataskaitoje teigiama, kad šiltnamio dujų tarša iki 2030-ųjų turi būti sumažinti 55 proc., norint pasiekti 1,5 laipsnio Celsijaus tikslą. Tai būtų precendento neturintis nuosmukis nuolatinio pasaulinio augimo laikotarpiu.

„The Economist Intelligence Unit“ šalių analizės direktorius Johnas Fergusonas sako valstybių galimybes pakankamai sumažinti šiltnamio dujų taršą vertinantis pesimistiškai.

„Yra emisijų atotrūkis, tačiau taip pat yra atotrūkis tarp retorikos ir veiksmų. Dėl šio atotrūkio esu pesimistiškas, manau, kad mums nepavyks apriboti temperatūros kilimo iki 1,5 laipsnio Celsijaus“, – AFP teigė J. Fergusonas.