Demonstrantai su Irano vėliavomis ir transparantais „Mirtis Amerikai“ iš visų pusių plūdo į Revoliucijos aikštę.
JAV ekonominių sankcijų smarkiai veikiamo Irano vyriausybei naktį į lapkričio 15-ąją netikėtai paskelbus apie mažmeninių degalų kainų padidinimą, siekiantį 200 proc., visoje šalyje prasidėjo protesto akcijos.
Pareigūnai teigia, kad smurtas per demonstracijas prasiveržė įsikišus „banditams“, kuriuos remia rojalistai ir Irano nesutaikomi priešininkai JAV, Izraelis bei Saudo Arabija.
Revoliucijos aikštę pirmadienį greit užpildė įvairaus amžiaus protestuotojai, įskaitant dvasininkus. Daugelis laikė Irano aukščiausiojo lyderio ajatolos Ali Khamenei portretus.
Į mitingą kreipėsi generolas majoras Hosseinas Salami, elitinės Revoliucinės gvardijos, padėjusios slopinti neramumus, vadas.
„Šis karas baigtas“, – pasakė H. Salami didžiulei miniai.
„Jūs įveikėte arogancijos galią“, – sakė jis, turėdamas galvoje Ameriką.
„Priešas žlugo ir šiandien jis nusivylęs dėl jūsų dalyvavimo triumfo. Lemiamas smūgis suduotas“, – pridūrė generolas majoras.
Teherano ir Vašingtono santykiai ilgą laiką buvo sudėtingi, bet dar labiau pablogėjo pernai gegužę, kai JAV vienašališkai pasitraukė iš 2015 metų tarptautinio susitarimo, pagal kurį buvo sušvelnintos sankcijos Iranui mainais į jo branduolinės programos apribojimus.
Revoliucinė liaudis
Revoliucinės gvardijos vadas savo kalboje perspėjo JAV ir jų sąjungininkus Didžiąją Britaniją, Izraelį ir Saudo Arabiją.
„Gavote stiprų antausį, – sakė H. Salami. – Jei peržengsit mūsų raudonas linijas, mes jus sunaikinsime.“
Mitingo dalyviai skandavo „Mirtis JAV“ ir „Mirtis Izraeliui“, kai kas minioje padegė JAV vėliavų.
Prieš mitingą Irano užsienio reikalų ministerija pasmerkė „užsienio šalių kišimąsi“ į smurtą gatvėse.
„Rekomenduojame jiems stebėti mitingus, šiomis dienomis vykstančius mūsų šalyje, kad jie suprastų, kokia mūsų šalyje tikroji liaudis“, – sakė atstovas Abbasas Mousavi.
Sekmadienį vakare piliečiams buvo išsiuntinėta SMS žinutė, kuria raginta dalyvauti demonstracijoje. Internetas, atjungtas per neramumus, dar neveikia.
SMS žinutėje „Teherano išmintinga ir revoliucinė liaudis“ buvo raginama dalyvauti ir pasmerkti „Amerikos ir Izraelio riaušes“.
Išjungtas internetas
Per neramumų piką interneto ryšys beveik visiškai buvo išjungtas. Tai buvo vadinama žingsniu siekiant apriboti nufilmuotų smurto vaizdų platinimą.
Didelėje šalies dalyje internetas jau veikia, išskyrus jos mobiliojo ryšio tinklus, pranešė „NetBlocks“ – organizacija, stebinti interneto sutrikimus.
Per Irano telekomunikacijų kompaniją „Irancell“ interneto pasiekiamumas yra 95 proc., bet per dvi kitas svarbias mobiliojo ryšio tarnybas – MCI ir „RighTel“ – jis buvo atitinkamai 1 ir 21 proc., nurodė „NetBlocks“.
Neramumai kilo kelios valandos po vidurnaktį pasirodžiusio pranešimo, kad benzino kaina iškart bus padidinta 50 proc. pirmiesiems 60 litrų ir 200 proc. – visiems papildomiems litrams kiekvieną mėnesį.
Prezidentas Hassanas Rouhani sakė, kad iš šių pajamų jo vyriausybė galės mokėti pašalpas neturtingiesiems.
Per smurtinius neramumus visame Irane buvo padegta dešimtys bankų, degalinių ir policijos nuovadų.
Irano valdžia oficialiai pripažįsta, jog per neramumus žuvo penki žmones, įskaitant tris saugumo pajėgų pareigūnus. Tačiau manoma, kad per susirėmimus su saugumo pajėgomis žuvusių žmonių skaičius yra daug didesnis.
Jungtinės Tautos pareiškė nuogąstaujančios, kad žuvo dešimtys žmonių, o tarptautinė žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ apskaičiavo, jog žuvusiųjų yra daugiau nei šimtas.
Policija pranešė areštavusi 180 kurstytojų.
Bendras sulaikytų asmenų skaičius tebėra neaiškus, bet JT žmogaus teisių biuras praėjusį antradienį pranešė apie daugiau kaip tūkstantį sulaikytųjų.
Revoliucinės gvardijos vado pavaduotojas Ali Fadavi (Ali Fadavis) sekmadienį perspėjo, jog protestų kurstytojai, kuriuos jis pavadino Jungtinių Valstijų ir radikalios opozicinės Irano liaudies mudžahedų organizacijos (MEK) „samdiniais“, bus griežtai nubausti.
Iranas dėl neramumų kaltina Pahlavi (Pahlavių) karališkąją šeimą, nušalintą per 1979 metų Islamo revoliuciją, ir ginkluotą MEK, kurią laiko teroristine sekta.