Priešpaskutinę savo ilgai lauktos kelionės dieną Pranciškus dalyvavo emocingame susitikime su žmonėmis, išlikusiais gyvais po tos lemtingos dienos – 2011 metų kovo 11-osios, kai 9,1 balo žemės drebėjimas ir jo sukelta 17 m aukščio cunamio banga nuniokojo daugumą Japonijos šiaurės rytinių rajonų. Tąsyk žuvo beveik 16 tūkst. žmonių.
Jis apkabino 17-metį Matuski Kamoshitą, kuris pontifikui sakė, kad po evakuacijos jis patyrė tokias patyčias, kad „norėjo mirti“ ir kad jo tėvas po stichinės nelaimės susirgo fiziškai ir psichiškai.
82 metų pontifikas pagerbė žmones, kurie skubėjo padėti nukentėjusiesiems „maldomis bei materialine ir finansine pagalba“.
„Mes neturėtume leisti, kad bėgant laikui prarastumėte tokius veiksmus, ar kad jie išnyktų po pradinio šoko; verčiau turėtume juos tęsti ir palaikyti“, – sakė Pranciškus.
Cunamio banga nušlavė viską savo kelyje – žmones, pastatus ir ūkius, taip pat apgadino Fukušimos atominės elektrinės aušinimo sistemas ir sukėlė rimčiausią branduolinę katastrofą nuo Černobylio avarijos laikų.
Per pirmąsias dienas po žemės drebėjimo savo namus paliko beveik pusė milijono žmonių, ir net šiandien maždaug 50 tūkst. žmonių tebegyvena laikinuose būstuose.
Popiežius išgirdo šiurpius pasakojimus iš tą dieną išgyvenusių žmonių, tokių kaip Toshiko Kato, kuri vadovavo katalikiškam darželiui ir neteko savo namų smogus cunamiui.
„Prisimenu, kad stovėdama savo namų griuvėsiuose buvau dėkinga už suteiktą gyvybę, už tai, kad esu gyva ir galiu tuo džiaugtis“, – pasakojo ji popiežiui.
1,3 milijardo pasaulio katalikų lyderis pažymėjo, kad dalis gyvų išlikusių žmonių jaučiasi „pamiršti“ ir susiduria su besitęsiančiomis užterštos žemės bei ilgalaikio radiacijos poveikio problemomis.
Vis tik jis nesprendė nesikišti į diskusijas dėl branduolinės energijos Japonijoje, tik atkreipdamas dėmesį, jog šalies vyskupai paragino uždaryti atomines jėgaines.
„Tai savo ruožtu apima, kaip pabrėžė mano broliai vyskupai Japonijoje, susirūpinimą dėl tolesnio branduolinės energijos naudojimo; dėl šios priežasties jie paragino panaikinti atomines elektrines“, – teigė Pranciškus.
2016 metais Japonijos vyskupų konferencija paskelbė pareiškimą, kuriame raginama nebenaudoti tokių jėgainių.
Po susitikimo M. Kamoshita sakė žurnalistams, kad anksčiau šiemet jis buvo pakviestas apsilankyti Vatikane ir kad popiežius jį prisimena.
„Esu labai sujaudintas“, – sakė berniukas.
„Stiprus įkvėpimas“
Vėliau Pranciškus Tokijo katedroje susitiko su šimtais vėliavomis mojavusių jaunuolių, ragindamas juos ištiesti pagalbos ranką kitiems ir nebūti uždariems.
„Išradome daugybę prietaisų, bet vis tiek negalime padaryti sielos asmenukės“, – pabrėžė popiežius sakydamas kalbą, kurios metu dažnai nukrypdavo nuo parengto teksto ir juokavo.
Jis net pasimatavo spalvingus tradicinius japoniškus marškinius užsivilkęs juos ant savo baltos sutanos ir džiūgaujant miniai iškelė į viršų nykštį.
Vienam jaunuoliui, teigusiam, kad mokykloje peštukai vadina jį „nutukėliu“, Pranciškus patarė atsikirsti jiems, kad būti liesam yra kur kas mažiau sveika.
Vėliau pirmadienį popiežius, nekart reiškęs savo meilę Japonijai, didžiuliame „Tokyo Dome“ stadione surengs mišias.
Taip pat kalbama, kad pontifikas gali susitikti su vienu myriop nuteistu vyru ir pažerti kritikos mirties bausmėms, kurios Japonijoje vykdomos pritariant daugeliui visuomenės narių.
Emociniu požiūriu Pranciškaus keturių dienų kelionę vainikavo jo pirmasis vizitas Nagasakyje – mieste, visiems laikams susietame su atominės bombos numetimu, kuris pareikalavo mažiausiai 74 tūkst. žmonių gyvybių.
Ten argentinietis sukritikavo branduolinio atgrasymo principą ir lyjant lietui meldėsi už aukas, žuvusias per bombos sukeltą „neapsakomą siaubą“.
Paskui jis nuvyko į Hirošimą – pirmąjį miestą, tapusį branduolinės atakos taikiniu. Ten jis „nusikaltimu“ pavadino atominės energijos naudojimą karo tikslams.
Antradienį, paskutinę jo kelionės dieną, popiežius susitiks su studentais iš Sofijos universiteto. Po šių susitikimų baigsis jo kelionė po Aziją.
Pirmasis šios pontifiko kelionės etapas vyko Tailande, kur, kaip ir Japonijoje gyvena nedidelė katalikų mažuma. Skaičiuojama, kad Japonijoje gyvena apie 440 tūkst. šios religinės grupės atstovų.