Kaip pranešama, šių metų gegužę JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kurioje numatyta, kad Londonas iki lapkričio 22 dienos privalo „išvesti savo kolonijinę administraciją“ iš salų. Vis dėlto Londonas to nepadarė.
JK užsienio reikalų ministerija pareiškė nepripažįstanti Mauricijaus pretenzijų į šį salyną, kuriame yra įsikūrusi JAV karinė bazė, ir neketinanti perleisti jam šios teritorijos.
Pasibaigus terminui, per kurį Londonas turėjo perleisti salyną, Mauricijaus premjeras Pravindas Jugnauthas pareiškė, kad dabar JK yra „neteisėta kolonijinė okupantė“.
Vasarį Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) paskelbė, kad JK turėtų greitai perleisti Čagoso salų, dėl kurių Londonas dešimtmečius ginčijasi su Mauricijumi, kontrolę.
Hagoje įsikūrusio TTT teisėjai „patariamosiose išvadose“ nurodė, kad JK neteisėtai atplėšė salas nuo Mauricijaus šiam 7-ajame dešimtmetyje siekiant nepriklausomybės. Po šių įvykių tūkstančiai Čagoso salų gyventojų buvo deportuoti.
Vis dėlto Londonas sakė nesutinkantis su šiuo sprendimu, o Mauricijus kreipėsi į JT GA.
Gegužę JT GA balsų dauguma priėmė rezoliuciją, pagal kurią Londonas buvo raginamas per šešis mėnesius perduoti salyno kontrolę Mauricijui.
TTT paskelbus savo nuomonę, Londonas pareiškė, kad JAV oro pajėgų bazė Čagoso salyne padeda „apsaugoti žmones Britanijoje ir visame pasaulyje“.
Tuomet kolonijinė valdytoja Britanija salas nuo Mauricijaus, esančio už 2 tūkst. km, atplėšė treji metai prieš tai, kai Mauricijus 1968-aisiais pasiekė nepriklausomybę.
Londonas taip pat sumokėjo Port Luisui 3 mln. svarų.
Nuo 1968 iki 1973 metų maždaug 2 tūkst. Čagoso salų gyventojų buvo išvaryti į Britaniją, Mauricijų ar Seišelius, kad didžiausioje salyno Diego Garsijos saloje būtų galima įkurti didžiulę bazę.
Iškeldinimas viename tuometiniame britų diplomatiniame pranešime buvo pavadintas „kelių tarzanų ir penktadienių“ pašalinimu.