Estijos opozicinė Socialdemokratų partija pareikalavo premjero Juri Ratas atleisti vidaus reikalų ministrą Martą Helme, pareiškusį abejonių dėl NATO veiksnumo.

„Socialdemokratai tikisi, kad Estijos užsienio politikos kursas ir toliau bus nepajudinamas, o vyriausybės nariai jo laikysis. Vidaus reikalų ministras Martas Helme savo eiliniuose komentaruose pareiškė abejonių dėl Estijos narystės NATO esmės, taip pat, kaip padarė ankstesnėje vyriausybėje ministro poste dirbęs Michailas Korbas, kurį po to jūs atleidote. Tikimės, kad vyriausybės vadovo... vertinimai bus nuoseklūs ir tvirti. Mes norime žinoti, kada jūs eisite pas prezidentę su pareiškimu apie Marto Helme atleidimą iš pareigų“, – sakoma partijos pareiškime.

„Nenoriu pasakyti, kad (Prancūzijos prezidentas Emmanuelis) Macronas 100-u proc. kalba tiesą, kai sako, kad NATO ištiko smegenų mirtis, tačiau aišku, kad NATO turi problemą“, – laikraščiui sakė M. Helme.

Pasak jo, šiuo metu rengiama Estijos pozicija NATO viršūnių susitikimui Londone. „Taip pat rengiame atsarginį planą, ką Estija ir kitos Baltijos valstybės darys, jei Macrono žodžiai pasirodys teisingi“, – sakė ministras.

Martas Helme
Foto: AP / Scanpix

M. Helme nuomone, toks planas būtinas, nes vyriausybė negali tikėtis, kad NATO bet kokioje situacijoje užtikrins Estijos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, pranešė estų nacionalinio transliuotojo ERR naujienų portalas.

Pasak Estijos vidaus reikalų ministro, Šaltasis karas baigėsi, o ateitis – miglota.

„Turime galvoti apie naujus būdus išsaugoti gebėjimą apsiginti“, – kalbėjo jis.

M. Helme teigimu, Suomija – Estijos planas B, kalbant apie saugumą.

„Visada yra Suomija“, – sakė jis.

Jis pridūrė, jog Rusija visuomet kėlė pavojų Estijai, be to, Suomijai svarbu išsaugoti Estijos nepriklausomybę, kad vėl neatsirastų Rusijos imperija.

Estijos vidaus reikalų ministras tvirtino, jog Rusija grasina Estijai dviem atvejais: esant diktatūrai, kyla nerimas dėl Estijos nepriklausomybės; esant demokratijai, į Estiją atvyks per daug rusų.

Juri Luikas

„Santykiai su Rusija visuomet bus sudėtingi“, – pridūrė M. Helme.

Politikas pažymėjo, kad galime kliautis keliomis NATO valstybėmis narėmis, tačiau iš anksto nenumatysime NATO, kaip bloko, ateities.

„NATO praeityje turėjo krizių. Dabar blokas taip pat atsidūrė krizėje, ir mes nežinome, kaip aljansas iš jos išbris, – teigė jis. – Todėl Estija turi pasistengti, kad pagerintų santykius su tam tikromis valstybėmis.“

Planą B ministras paminėjo būtent samprotaudamas apie NATO ištikusią krizę. Atsižvelgdamas į šį faktą, laikraštis „Iltalehti“ nurodė, jog anksčiau nė vienas Estijos politikas atvirai nekalbėjo apie tai, kad šalies vyriausybė rengia alternatyvų planą.

M. Helme taip pat sakė, kad tikisi, jog NATO išbris iš krizės ir liks tvirtu apsaugos nuo Rusijos keliamos grėsmės garantu.

„Žmonės vis dar tiki, kad NATO apgins Estiją, bet paprasti žmonės, ne politikai“, – pareiškė vidaus reikalų ministras.

Juri Ratas

Estijos konservatorių liaudies partijos lyderis taip pat sakė, kad Estijos ir kitų Baltijos šalių vyriausybės yra atsakingos už plano B parengimą.

M. Helme poziciją antradienį sukritikavo premjeras J. Ratas, gynybos ministras Juri Luikas, koalicijos partijos „Isamaa“ („Tėvynė“) lyderis Heliras-Valdoras Seederis, užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu ir parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ennas Eesmaa.

Konservatyviai partijai „Isamaa“ priklausantis J. Luikas pareiškė, kad gynybos srityje Estija neturi jokio atsarginio plano.

„Estijos vyriausybė niekada neaptarinėjo ir nesirengia svarstyti atsarginio plano. Tokie samprotavimai absurdiški, jie tik pakerta NATO vienybę ir silpnina Aljanso atgrasymo politiką. Kokių dar NATO veiksnumo įrodymų reikia, jei pas mus Tapoje dislokuoti Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų daliniai, o sąjungininkių oro pajėgų lėktuvai saugo mūsų oro erdvę?“ – klausė gynybos ministras.

„Visa tai, ką mes dvišale tvarka darome su sąjungininkėmis, taip pat grindžiama mūsų naryste NATO. Nejaugi mes iš tikrųjų tikime, kad Estijos oro erdvėje galėtų patruliuoti strateginis bombonešis B-52, jeigu tas skrydis nebūtų NATO kolektyvinės gynybos dalis?“ – pabrėžė jis.

Ministras: niekada nesakiau, kad reikia ieškoti alternatyvos NATO


Estijos vidaus reikalų ministras M. Helme pareiškė niekada nesakęs, kad šalies vyriausybė drauge su kaimynėmis pradėjo ieškoti alternatyvos NATO, o jeigu Suomijos laikraščio „Iltalehti“ žurnalistas būtent taip suprato jo žodžius, tai jis juos suprato neteisingai.

„NATO išlieka svarbiausias mūsų stabilumo garantas. Žinoma, aš visuomet sakydavau – ir būdamas ministras neišsižadu savo žodžių – kad nepriklausomos tauta ir valstybė turi sugebėti gintis situacijoje, kai tarptautinės garantijos dėl kokių nors priežasčių nevykdomos. Estija privalo stiprinti nepriklausomus gynybinius pajėgumus“, – pabrėžė kraštutinių dešiniųjų euroskeptiškos Konservatorių liaudies partijos (EKRE) lyderis.

„Jeigu dviejų didelių NATO valstybių lyderiai [Donaldas] Trumpas ir [Emmanuelis] Macronas atkreipė dėmesį į Aljanso trūkumus, neleistina apsimesti, kad su Estija tai nesusiję. Už akivaizdžių dalykų neigimą valstybės gynybos [srityje] teks skaudžiai sumokėti“, – pažymėjo M. Helme.

Pasak jo, jis taip pat nesutinka su tas, kas teigia, kad į Aljanso gynybinių pajėgumų trūkumus atkreiptas dėmesys mažina NATO sugebėjimą atgrasyti.

„Nuo 2016 metų kelios JAV organizacijos – pastarąjį kartą [tyrimų ir analizės institutas] „The Jamestown Foundation“ šių metų spalį – atkreipė dėmesį, kad NATO vadovaujančiosios struktūros ir pajėgos Lenkijoje ir Baltijos šalyse nepakankamai pasirengusios atremti galimą agresiją. Situacija labai greitai taisoma“, – sakė vidaus reikalų ministras.

Jis pažymėjo, kad Estijos priešą sulaikys tik realūs sąjunginių valstybių gynybiniai pajėgumai.