„Iranas turi plačią raketų kūrimo programą, o jo raketinių pajėgų dydis ir sudėtingumas auga, nepaisant dešimtmečius trunkančių bandymų suvaldyti jų plėtrą“, – sakoma Gynybos žvalgybos agentūros parengtame tyrime.
Tyrime teigiama, kad Iranas raketos laiko strategine būtinybe dėl karinių oro pajėgų trūkumų, kuriose vis dar yra dalis amerikietiškų lėktuvų, kuriuos iki 1979 m. revoliucijos užsakė provakarietiški vadovai.
„Neturėdamas modernių oro pajėgų, Iranas naudojasi balistinėmis raketomis kaip tolimojo nuotolio kariniais pajėgumais, taip siekdamas atgrasyti priešus regione – ypač Jungtines Valstijas, Izraelį ir Saudo Arabiją“, – sakoma ataskaitoje.
Iranas turi „didžiausią raketų arsenalą Artimuosiuose Rytuose“, tikina žvalgybininkai. Naujienų agentūrai AFP vienas JAV žvalgybos pareigūnas patvirtino, kad į Artimųjų Rytų sąvoką šiuo atveju įtrauktas ir Izraelis.
Pasak tyrimo, Iranas sukūrė raketas, galinčias smogti taikiniams už 2 tūkst. kilometrų, taigi, galinčias pasiekti Izraelį ir Saudo Arabiją.
Iranas 2017 m. pademonstravo 2 tūkst. km galinčią nuskristi „Khoramshahr“ raketą, nešančią net kelias kovines galvutes. Pentagono tyrimas, kaip, beje, ir prezidento Donaldo Trumpo žinutė tviteryje 2017 m., patvirtino, kad Iranas raketai pagaminti naudojo Šiaurės Korėjos technologijas.
Visgi Iranas esą išleidžia mažiau pinigų kariuomenei – 2017 m., Pentagono duomenimis, gynybos biudžetas siekė 20,7 mlrd. dolerių.
Irano ekonomika patiria rimtų sunkumų nuo pernai, kai D. Trumpas pasitraukė iš 2015 m. Irano branduolinio susitarimo ir įvedė griežtas sankcijas.
Gynybos žvalgybos agentūros Irano ekspertas Christianas Saundersas įspėjo dėl padarinių, jei bus nuspręsta kitąmet atšaukti ginkluotės embargą Iranui.
„Šie apribojimai nustos galioti 2020-ųjų spalį, taip Teheranas gaus galimybę įsigyti pažangių technologijų, kurių negalėjo pasiekti ilgus dešimtmečius“, – žurnalistams sakė Ch. Saundersas.
Islamo respublikai nuo 2006 m. taikomos Jungtinių Tautų (JT) sankcijos, draudžiančios importuoti daugelį ginklų, tačiau embargas nustos galioti praėjus 5 metams po branduolinio susitarimo įsigaliojimo.
Susitarimas, kurį 2015 m. Iranas pasirašė su buvusio JAV prezidento Baracko Obamos administracija ir Didžiąja Britanija, Kinija, Prancūzija, Vokietija ir Rusija, yra vos gyvas po to, kai D. Trumpas iš jo patraukė JAV, o Teheranas ėmėsi veiksmų nutraukti įsipareigojimus, taip protestuodamas prieš tebesitęsiančias sankcijas.
Su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs JAV žvalgybos pareigūnas tikino, kad Iranas artimiausiu metu susitelks ties naikintuvų ir tankų įsigijimu, o labiausiai tikėtini šios technikos tiekėjai – Rusija ir Kinija.
Iranas savo ruožtu tvirtina jaučiąs būtinybę stiprinti gynybą dėl Vakarų paramos Irako lyderiui Sadamui Husseinui per Irano–Irako karą ir nedeklaruotos Izraelio branduolinės programos.