„Jei mes Europą tolinsime nuo Šiaurės Amerikos, susilpninsime NATO, bet suskaldysime ir Europą, - pareiškė jis antradienį Briuselyje. – Europos vienybė negali pakeisti transatlantinės vienybės. Mums reikia jų abiejų“.
J. Stoltenbergas paskelbė, kad kitą savaitę vyks į Paryžių susitikti su E. Macronu. Tikslas yra prieš gruodžio pradžioje Londone vyksiantį NATO viršūnių susitikimą „visiškai suprasti“ E. Macrono „žinutę ir jos priežastis“.
E. Macronas interviu lapkričio pradžioje diagnozavo NATO „smegenų mirtį“. Jis tai, be kita ko, argumentavo nepakankama JAV veiksmų koordinacija su europiečiais bei „agresyviu“ NATO narės Turkijos elgesiu Sirijoje.
Aljanse drastiški Prancūzijos prezidento žodžiai sulaukė kritikos. Atvirą kritiką reiškė Rytų Europos šalių vyriausybės, kurios jaučia tiesioginę Rusijos grėsmę ir jokiu būdu nenori atsisakyti JAV apsaugos.
Transatlantinės vienybės klausimas dabar gali būti pagrindinė po dviejų savaičių vyksiančio NATO viršūnių susitikimo tema. Per jį šalių lyderiai nori oficialiai paminėti 70-ąsias Aljanso įkūrimo metines.
„Kai kuriais klausimais iš tikrųjų yra nesutarimų tarp sąjungininkių“, - pripažino J. Stoltenbergas. Tarp jų yra tokios temos, kaip prekyba, klimato kaita, branduolinis susitarimas su Iranu, o pastaruoju metu ir Šiaurės Sirijos klausimas. Tačiau sąjungininkių nuomonių skirtumai nėra „kažkas nauja“ ir tarp 29 demokratijų neįprasta. Nepaisant visko, NATO per 70 savo istorijos metų „tapo stipresnė“, pabrėžė Aljanso vadovas.
J. Stoltenbergas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad JAV, priešingai nei Prancūzija, įvairiose šalyse yra dislokavusios savo branduolinius ginklus. Tai mūsų saugumo garantija, pridūrė jis.
